Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad šiemet vyks diskusija dėl visuotinio šaukimo modelio.
„Aš nekalbu apie tai, kad mes būtinai eisime link visuotinio šaukimo kaip privalomo šaukimo visiems, bet tam tikrą modelį mes, matyt, apsvarstysime“, – kalbėjo jis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pasiūlė pertvarkyti šaukimą į kariuomenę taip, kad pagrindinė tarnyba truktų pusmetį, o iš viso šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkstančius.
Tokį siūlymą L.Kasčiūnas įvertino kaip lankstų žingsnį visuotinio šaukimo link.
Dar pernai A.Anušauskas kalbėjo, kad per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai.
Vasarą pasirašytame politinių partijų susitarime dėl gynybos privalomasis visuotinis šaukimas nėra numatytas.
Tiesa, didžiausia valdančioji partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pateikė savo išlygą – atskirąją nuomonę, kad sieks visuotinės karo prievolės nuo 2028 metų.
-
Moterys kariuomenėje – iš skirtingų perspektyvų: ko jos negali ir kas laukia bandančių priekabiauti
-
Apklausa: šeši iš dešimties lietuvių pritartų visuotiniam šaukimui
-
A.Anušauskas: apie vokiečių brigadą, trintis su G.Landsbergiu ir savo populiarumą
-
L.Kasčiūnas: turime egzistencinį priešą, o pasiruošti prieš jį atsilaikyti – kelerius metus
-
Valdantieji sveikina šauktinių reformą, iš opozicijos – nerimas dėl „patrankų mėsos“
-
Giedrius Petkevičius: Lietuvos šauktiniai tarnaus trumpiau. Gerai tai ar blogai?
G.Nausėda – už
Kaip nurodė prezidento Komunikacijos grupės atstovai, Gitanas Nausėda pernai, vos Rusijai pradėjus naikinantį karą Ukrainoje, paragino Seime atstovaujamas politines partijas susitarti dėl visuotinės karinės prievolės įvedimo šalyje.
Pabrėžiama, kad nors politinės partijos susitarė įgyvendinti šalyje visuotinės gynybos modelį, pasiekti konsensuso dėl visuotinio šaukimo joms nepavyko.
