2015 metų rugsėjį prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, pagal kurias pasiūlė nustatyti pacientų aptarnavimo terminus. Seimas pataisas svarstė beveik metus, jos buvo patobulintos.
Pagal pernai birželį priimtus įstatymo pakeitimus, šeimos gydytojo konsultacija turi būti suteikta per 7 kalendorines dienas, specialistas pacientą turi priimti per 30 dienų, brangūs tyrimai taip pat privalo būti atlikti per mėnesį, planinė operacija – ne vėliau kaip per 60 dienų.
Pagal šiuos terminus paciento nespėsianti priimti gydymo įstaiga pati turės pasirūpinti, kad ligonį, neatsiliekant nuo terminų, priimtų kita įstaiga.
Jei ligonis užsispirs, kad nori paslaugų būtent šioje ligoninėje ar poliklinikoje, ir atsisakys vykti į kitą, bus laikoma, kad jis atsisako paslaugų apskritai.
Beje, įstatymas numato galimybę poliklinikai ar ligoninei pacientą priimti vėliau, nei nustatyti terminai, tačiau tam būtinas paties paciento sutikimas.
Įstatymo nesilaikymas kirs per kišenę
Tuo metu pavėlavus teikti paslaugas gydymo įstaigų lauks mažesnės ar didesnės finansinės bėdos.
Rekordas buvo 80 pacientų. Suprantame, kad esant tokiam skaičiui ligonių, gydytojas negali visų norinčiųjų priimti per septynias dienas.
Įstatyme numatyta, kad pažeidus reikalavimą pacientus priimti per tam tikrą terminą, ligonis gali reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Gydymo įstaiga už praleistus terminus rizikuos netekti 20–50 proc. paslaugos, suteikiamos pacientui, išlaidų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Tačiau užsiregistravusiems pas gydytoją ir neatvykusiems pacientams niekas ir toliau negrės, tiesiog terminai bus pradedami skaičiuoti nuo tada, kai jis kreipsis į gydymo įstaigą pakartotinai.
V.Matulas: papildomiems darbuotojams neturime pinigų
Vilniaus Lazdynų poliklinikos direktorius V.Matulas 15min teigė, kad paslaugų teikimo terminai nėra jokia naujovė – jie numatyti gydymo įstaigos sutartyje su Valstybine ligonių kasa (VLK).
Už jų nevykdymą kasa galėtų taikyti sankcijas, tačiau to nedaro.
„Problema ne įstatyme numatyti terminai, kurių ne visada pavyksta laikytis, bet numatytos sankcijos“, – neslėpė poliklinikos vadovas.
V.Matulo teigimu, norint tinkamai pasiruošti naujos tvarkos įsigaliojimui, reikia pinigų, o papildomų lėšų Lazdynų poliklinika neturi.
„Problemų nebūtų jokių, jei tam tikru laikotarpiu, kai sergamumas padidėja 2 ar 3 kartus, turėtume bent vieną papildomą šeimos gydytoją. Tada viskas išsispręstų, tačiau lėšų tam specialistui nenumatyta“, – teigė jis.
V.Matulas sutiko, kad galimybė laiku nepriimtam pacientui prisiteisti žalą, gydymo įstaigas pastatytų į pavojų: „Neturime pinigų pasamdyti papildomų specialistų, jeigu atimsime iš biudžeto pinigų, dar labiau sumažės galimybės suteikti planinę pagalbą.“
V.Matulo teigimu, šeimos gydytojas vidutiniškai per dieną priima 25 pacientus, tačiau pradėjus plisti peršalimo ligoms pacientų skaičius išauga dvigubai.
„Rekordas buvo 80 pacientų. Suprantame, kad esant tokiam skaičiui ligonių, gydytojas negali visų norinčiųjų priimti per septynias dienas“, – įsitikinęs Lazdynų poliklinikos vadovas.
Jis teigė, kad iš pirmo žvilgsnio toks įpareigojimas gydymo įstaigoms atrodo patraukliai, tačiau jo įgyvendinimas visiškai nerealus.
Išsigandę ne visi
Nauja tvarka palies ir planines operacijas vykdančias gydymo įstaigas. Joms, anot Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovo Narimanto Markevičiaus, greičiausiai per galvą verstis neteks.
„Stacionarinių paslaugų teikimui jis įtakos neturės, nes bent jau mūsų įstaiga atitinka visus numatytus reikalavimus dėl specialistų konsultacijų, dėl planinių operacijų. (…) manau, kad visos Lietuvos ligoninės atitinka šiuos reikalavimus, nebent viena kita“, – svarstė jis.
Anot ligoninės direktoriaus, šioje gydymo įstaigoje nepasitaiko atvejų, kai planinės operacijos pacientams reikia laukti daugiau kaip 60 dienų.
Tačiau jis svarstė, kad įstatymas labiau atsilieps poliklinikoms, kuriose kartais sunku patekti ne tik pas retesnius specialistus – kardiologus, neurologus, bet ir pas šeimos gydytojus.
L.Labanauskas: pacientai piktnaudžiauja
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas 15min piktinosi, kad dabar pacientas vienu metu gali užsiregistruoti pas dešimt gydytojų ir nueiti pas vieną.
Anot mediko, šio proceso suvaldyti negalima, nes neveikia elektroninės sveikatos sistema, kuri leistų registruotis tik pas vieną gydytoją. Jam apmaudu, kad pacientui už tai – jokios atsakomybės.
„Buvo sakoma išdidžiai, kad ši sistema vos ne per pusę metų bus padaryta. Na, kiek žinau, niekas nepadaryta. Viskas, kas buvo, tas liko, todėl tokiu būdu mes eilių negalėsime sureguliuoti, nes pacientai ir toliau piktnaudžiaus“, – sakė L.Labanauskas.
Jis pridūrė, kad dėl to gydymo įstaigų darbuotojai yra priversti skambinėti pacientams ir tikslintis, ar jie tikrai pasirodys.
„Klausykite, tai yra pasityčiojimas (...). Tai yra įstatymas dėl įstatymo, nelabai suprantu, kodėl mes užsiimame tokiais dalykais, kai net nepasirengę esame“, – LGS prezidentas tikino, kad naujai tvarkai gydymo įstaigos nėra pasirengusios.
