Jis per daugiau nei du dešimtmečius gelbėtojo paplūdimiuose darbo praktiką yra matęs visko: ir keturiomis į jūrą ropojančių neblaivių asmenų, ir tūkstančius pasiklydusių vaikų, ir baruose nuo žmonų besislapstančių vyrų, ir daugybę gelbėjimo operacijų.
Anot jo, panašių atvejų – daugybė.
„Ko tik per savo darbo praktiką nesu matęs. Pasišaipymai iš gelbėtojų tapo kasdienybe. Mamytės pyksta, kai pasakai, jog turi prižiūrėti vandenyje besimaudančius vaikus. Kai kurios net pašaipiai atsako: „Netrukdykite man degintis“ arba „Kur taisyklėse parašyta, kad tėvai turi prižiūrėti besimaudančius vaikus“. Būna tokių absurdų, kad net baisu pagalvoti“, – pasakojo A.Siakki.
Kaip išvengti srovės?
Po savaitgalį Smiltynėje įvykusios tragiškos šeimos nelaimės, kai nuskendo du iš trijų šeimos narių, gelbėtojai poilsiautojams dar kartą primena, kad vos įžengus į paplūdimį reikia sekti ženklus.
„Suprantame, kad poilsiautojai trokšta pramogų ir nori šokinėti per jūros bangas, tačiau kai matote iškeltą raudoną vėliavą, supraskite, kad maudytis yra draudžiama. Juk gyvybė svarbiau nei pramogos“, – pabrėžė A.Siakki.
Jis pataria poilsiautojams pasiskaityti ir ant persirengimo būdelių esančius informacinius stendus.
„Yra aprašytos ir vėliavų reikšmės, ir kaip elgtis, jei papuolate į duobę, ir kaip išvengti pavojaus pagavus jūros srovei“, – akcentavo jis.
A.Siakki teigimu, jūroje patekus į duobę ir pradėjus skęsti, pagrindinė taisyklė – nepanikuoti.
„Jei bandysite plaukti prieš atgalinę srovę į krantą, tiesiog išeikvosite jėgas ir didelė tikimybė, kad imsite skęsti. Geriau pasiduokite srovei ir, jai aprimus, bandykite ramiai plaukti į vieną ar kitą šoną ir pasigauti lūžtančias bangas. Tada jos pačios jus išmes į krantą. Plaukti prieš srovę – tas pats, kas plaukti prieš sraunią upę: tiesiog makaluosite rankomis ir kojomis, o liksite vietoje“, – aiškino gelbėtojas.
Jis teigė, kad nelaimės galima išvengti ir sekant ženklus.
„Kai einate maudytis, žiūrėkite, ar nėra į smėlį įsmeigto ženklo „Duobė“. Taip pat dar gali būti ir kitas ženklas – „Maudytis draudžiama 30 m į vieną ir kitą pusę“. Atkreipkite dėmesį, kad šie ženklai stovi ne šiaip sau, o dėl to, kad yra realus pavojus.
Pastebime, kad žmonės tapę irzlūs ir pikti, į gelbėtojų perspėjimus reaguoja pašaipiai ir, vos tik šiems nuėjus, pavojingose vietose vėl bėga į jūrą. Kai kurie net sako, kad gelbėtojai pernelyg įkyrūs ir panašiai.
Bet, mielieji, nepamirškite, kad mes rūpinamės jūsų pačių gyvybėmis. Juk per daugelį metų praktikos žinome tipines situacijas, tad reaguojame pirma laiko, kad neįvyktų nelaimė“, – akcentavo A.Siakki.
„Nežiūrėkite į gelbėtojus kaip į priešus, jie nori tik gero“, – sakė A.Siakki.
Jis neslėpė, kad dėl poilsiautojų nepaklusnumo, ypač jei jie dar yra neblaivūs, tenka kviesti net policiją.
„Paplūdimyje budintys pareigūnai mums labai padeda, ypač per šiltus ilguosius vasaros savaitgalius, kai poilsiautojai pernelyg atsipalaiduoja“, – teigė gelbėtojas.
Prieš nelaimę – perspėjimas
A.Siakki papasakojo ir apie žiniasklaidoje išsamiai aprašytą šeštadienį Smiltynėje įvykusį skaudų įvykį: jūroje nuskendo motina su sūnumi, o mergaitę pavyko išgelbėti.
Jo teigimu, jei būtų paklausę patarimo, šios skaudžios nelaimės buvo galima išvengti.
A.Siakki pastebi, kad esant šaltesniam orui ir didelėms bangoms giliau lįsti į vandenį ryžtasi ne klaipėdiečiai, o kitų miestų ar miestelių žmonės, tačiau šįkart skendusi šeima buvo iš Klaipėdos.
