Antradienį 15min studijoje kartu su R.Lingiene viešėjo sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Jo teigimu, padėtis dėl koronaviruso dažnai keičiasi, todėl buvo nuspręsta aktyvuoti Ekstremalių situacijų operacijų centrą, kuriam viceministras ir paskirtas vadovauti.
Jo teigimu, centras turėtų užtikrinti greitesnę ir efektyvesnę reakciją į susidariusias problemas, taip pat turės informacijos monopolį.
Tiesa, pirmadienį paskelbus, kad nuo šiol visos naujienos bus koordinuojamos iš vieno taško, antradienį nebuvo publikuota jokių įrašų. Pasak A.Šešelgio, taip yra dėl to, nes esą nebuvo ką papildomai skelbti.
„Visi žmonės, kurie dalyvauja centro veikloje, dalinasi informacija, ją tikslina, apibendrina ir manau, kad artimiausiu metu pamatysite, kokie yra pasiekti rezultatai. Kai tik turėsim kokią žinią, atnaujinsime. Toks yra tikslas“, – 15min studijoje kalbėjo jis.
Anot viceministro, dėl galimo koronaviruso protrūkio Lietuvoje pradėta bendrauti ne tik su sveikatos priežiūros įstaigomis, tačiau ir su kitomis tarnybomis – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
A.Šešelgis teigia, kad antradienį buvo išsiųstos rekomendacijos asmens priežiūros įstaigoms peržiūrėti savo priemonių sąrašą, atnaujinti informaciją, kaip darbuotojams dirbti ir apsisaugoti infekcijos protrūkio metu.
Kartu Su PAGD bei VSAT buvo aptarti kontrolės užtikrinimo ir priemonių rezervo klausimai.
Stebimi 16 asmenų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovės R.Lingienės tikinimu, budėjimai Lietuvos oro uostuose pradėti nuo praėjusio šeštadienio, mat buvo daroma prielaida, kad turėtų padidėti grįžtančiųjų iš Kinijos srautai po kinų naujųjų metų šventės.
Jos teigimu, iki šiol buvo pasikalbėta su daugiau 200 keleivių, 16 iš jų vizitavo koronaviruso kilmės šalyje.
„Buvo sutikta 16 asmenų, skridusių iš Kinijos. Buvo įteiktos žodinės ir rašytinės rekomendacijos, išmatuota jų kūno temperatūra, gauti visi kontaktiniai duomenys. Ir iki šiol mūsų žmonės, atsižvelgiant į dviejų savaičių inkubacinį periodą, bendrauja su jais kiekvieną dieną, klausia, kokia jų sveikata, kaip jie jaučiasi, ar nejaučia požymių. (…) Vykdoma nuolatinė stebėsena. Jokios rizikos jie nekelia“, – pažymi specialistė.
Jos teigimu, jeigu Lietuvoje visgi atsirastų infekcijos židinys, „viskas būtų atsekta labai greitai“, mat visuomenės sveikatos specialistai, bendradarbiaudami su oro linijomis ir oro uostų administracija turėtų prieigą prie asmenų, keliavusių kartu, duomenų.
R.Lingienė taip pat pasidalino, kokiais klausimais dažniausiai konsultacijos prašo lietuviai. Jos teigimu, teiraujamasi, ar tikrai reikia atidėti keliones į Kiniją. Atsakymas, anot specialistės, – taip, tikrai.
Kartu domimasi, ar Lietuvoje gyvenantys Kinijos piliečiai gali užkrėsti. Jos teigimu, tai yra klaidinga prielaida.
„Jiems, kaip ir kitiems gyventojams, kurie nekeliavo – rizikos nulis“, – sakė ji.
Visuomenės sveikatos žinovė taip pat patikslino savo žodžius, kada, pasijutus prastai, reikėtų kreiptis ne į šeimos gydytoją, o į Bendrąjį pagalbos centrą.
Jos teigimu, 112 numeriu skambinti reikia tik tuomet, kai yra atitinkami trys pagrindiniai kriterijai: per pastarąsias dvi savaites buvo lankytasi Kinijoje, yra 38 laipsnių pagal Celsijų temperatūra arba aukštesnė, jaučiami gripo simptomai. Kitu atveju, anot R.Lingienės, reikėtų kreiptis į šeimos daktarą.
Tiek sveikatos apsaugos viceministras A.Šešelgis, tiek Visuomenės sveikatos centro atstovė pažymėjo, kad 2019-aisiais buvusios pratybos dėl galimo Ebolos viruso plitimo padėjo sustyguoti institucijų darbą. Esą dabar žmonės jaučiasi ir motyvuoti, ir iniciatyvūs. Pagalbą konsultuoti oro uostuose yra pasiūlęs ir Raudonasis kryžius.
„Žmonės motyvuoti, yra didelis sėkmės faktorius, kuris, reikia tikėtis, praktiškai nepasitvirtins. Bet, kaip sakoma, reikia galvoti apie geriausią, o ruoštis blogiausiam“, – teigė R.Lingienė.
