Prireikė ne vienerių metų, kad būtų sutarta, kas ir iš kur skirs lėšų mašalų populiacijai Pietų Lietuvoje mažinti. Tik Seimui pakeitus Aplinkos rėmimo programos įstatymą, šiemet mašalų populiacijai reguliuoti ir jiems naikinti lėšos skiriamos iš šios programos. Anksčiau tuo rūpinosi Alytaus apskrities viršininko administracija.
Nutraukus mašalų populiacijos tyrimus ir jų naikinimą bakteriologiniu preparatu mokslininkai pradėjo skambinti pavojaus varpais. Upiniai mašalai puola ir žmones, ir gyvulius.
„2011 metais, kai mašalai nebuvo naikinami, jų gausumas išaugo 3 kartus per vienerius metus. Bet pernai jų lervų gausumas buvo 15 kartų didesnis nei 2010 metais“, – teigia Gamtos tyrimų centro mokslinė bendradarbė Rūta Bernotienė.
Pernai jų lervų gausumas buvo 15 kartų didesnis nei 2010 metais, – teigia Gamtos tyrimų centro mokslinė bendradarbė Rūta Bernotienė.
Mašalų populiacijai reguliuoti iš aplinkos rėmimo fondo skirta 70 tūkst. eurų, 30 tūkst. eurų iš savo lėšų privalės skirti penkios Pietų Lietuvos savivaldybės. Iki 2011 m. mašalai buvo naikinami bakteriologiniu preparatu.
„Pirkimas vėl vyksta viešųjų pirkimų tvarka. Šiuo metu jau įkelti į viešąją erdvę skelbimai, kad pirksim bakteriologinį preparatą, ir skubame kuo greičiau tas procedūras atlikti, kadangi laiko neturim daug“, – aiškina Druskininkų vyriausiasis architektas Vilius Margelis.
„Dėl mašalų reguliavimo buvo daug diskusijų, buvo ginčų. Vieni mokslininkai sakė, kad negalima kištis į natūralius procesus, kiti sakė, kad reikia kokias žuvis leisti. Paskutinis pasiūlymas yra pats veiksmingiausias – bakteriologinio preparato panaudojimas, jį panaudojus pirmaisiais metais veiksmingumas buvo gal 100 procentų“, – prisimena Aplinkos ministerijos Gamtos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys.
Pasak mokslininkų, jau kovą privalu atlikti tyrimus, nes upiniai mašalai Nemuno pakrančių žolėse ritasi gegužę.
Daugiau nei dešimt metų į Nemuną buvo supilama nuo 6 iki 10 tonų bakteriologinio preparato. Pasak specialistų, mažesnė mašalų populiacija būtų, jei juos naikintų ir Gardino srityje. Tačiau kaimynai tai darė tik kartą, kai Baltarusijai preparatą, kaip humanitarinę pagalbą, davė Lietuva.
