Apie 18 valandą prie Vrublevskių bibliotekos pririedėjo automobilis. Iš jo išlipę vyrai pasistatė pastolius ir ėmėsi atminimo lentos kabinimo darbų. Jiems pradėjus darbus atėjo policijos pareigūnas ir paklausė ką šie daro. Vyrai pareigūnams nieko konkretaus neaiškino, tuo metu prie bibliotekos esantys žmonės replikavo, kad čia atstatoma tai, kas buvo.
Didžiajai daliai mitinguotojų esant prie prezidentūros, prie Vrublevskių bibliotekos viso veiksmo laukė kelios dešimtys žmonių su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis.
Vienas pareigūnas lentos kabinimą fiksavo su filmavimo kamera.
Kabinant lentą prie bibliotekos susirinkę jaunuoliai ėmė dainuoti.
Vėliau policijos pareigūnai su kažkuo susiskambino ir ėmė reikalauti darbininkų paaiškinti, ar šie turi leidimus kabinti lentą.
„Oho kokia graži, gerai, kad Stanislovas (Stanislovas Tomas – aut.) sudaužė“, – replikavo kažkuris stebėtojas darbininkams atnešus atminimo lentą.
Du vyrai, kabinę lentą buvo pasikviesti pareigūnų – jie nebuvo sulaikyti, pareigūnai tik užsirašė jų asmens duomenis.
Vėliau Policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas 15min sakė, kad lentą kabinę vyrai buvo visiškai geranoriški: „Belieka tikėtis, kad visi tokie būtų. Ko aš iš jų norėjau pasakė, mes gražiai pabendravom ir išsiskyrėm.“ Pasak jo, mitingas vyko be incidentų, sulaikytas niekas nebuvo.
Anot pareigūno, policijoje greičiausiai bus pradėtas tyrimas dėl galimų teisės pažeidimų, atliktų darbų neturint tam leidimo, tačiau ar tikrai taip bus, jis svarstyti nenorėjo, tiesiog neatmetė tokios galimybės.
„Gal išvis nieko nebus, gal nebus nustatyta jokio teisės pažeidimo, jei bus nustatyti požymiai, vertinsime, kokie“, – pridūrė jis.
Pakabinus lentą paaiškėjo, kad renginio organizatorių „Pro Patria“ vadovo Vytauto Sinicos net nėra Vilniuje. Jis 15min sakė išvykęs į konferenciją.
„Tik facebooko žinutes gaunu, kad lyg pakabino jau. Tai jei taip, tai džiaugiuosi, šaunuoliai“, – 15min sakė jis.
Po lentos pakabinimo ji buvo apdengta baltu audeklu.
Susirinkusieji ėmė skanduoti „Lietuva“, „Vėtra“, „Didžiuokis ir apgink savo lietuvybę“.
„Parašys, kad buvo fašistų susirinkimas“, – replikavo netoli 15min stovėjęs pusamžis vyrukas.
Atidengus lentą ją pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
„Jaunimas pasiryžęs budėti naktimis“
Viena iš renginio organizatorių taip pat yra Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba. Jos vadovė A.Jakavonytė, kuri ir atidengė lentą, 15min sakė, kad lentos kabinimui buvo gautas Kultūros paveldo departamento leidimas. Į savivaldybę dėl to kreiptasi nebuvo.
Anot jos, lentą pakabinti nuspręsta tuomet, kai sostinės meras nesureagavo į reikalavimą ją pakabinti iš naujo.
„Sakėme, kad imsimės iniciatyvos atstatyti šią lentą“, – pasakojo ji.
Pasak pašnekovės dabar turėtų būti sukurta komisija, kuri nustatytų atminimo lentelių tvarką visai Lietuvai, nes, jos teigimu, merai dėl to negali spręsti. „Negalima Lietuvos istorijos perrašinėti pagal merus“, – pridūrė ji.
A.Jakavonytė, paklausta, ar nesibaimina, kad lenta vėl bus nukabinta, sakė, jog jaunimas yra pasiryžęs budėti naktimis.
„Dabar ateidavo – žvakutes uždegdavo gėlių padėdavo, bet dabar prisijungė daugiau organizacijų prie šito“, – kalbėjo ji.
KPD suderino
Kaip 15min sužinojo Kultūros paveldo departamente, Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas į KPD kreipėsi dar prieš kelias savaites, informuodamas, kad į jį buvo kreiptasi dėl naujos lentos pakabinimo ir prašydamas suderinti tai. KPD paprašė aprašo, kokia lenta bus ir kaip bus kabinama, tačiau iš esmės tokiam veiksmui KPD neprieštaraus. Šiandien aprašas buvo gautas, tad esą jokių trukdžių pakabinti naująją lentą nėra.
KPD atstovų teigimu, suderinti su Vilniaus savivaldybe net nereikėję, kadangi pastaroji pavėlavo teisės aktų registre paskelbti tokių veiksmų aprašą.
Jeigu bus gautas skundas, kad kabinant atminimo lentą pažeistos pastato vertingosios savybės, KPD atliks tyrimą.
Prie Vrublevskių bibliotekos taip pat atvyko Arkadijus Vinokuras, kuris ketvirtadienį feisbuke kvietė žmones ateiti į mitingą ir pasipriešinti jo organizatorių reikalavimams.
Jis žurnalistams sakė besidžiaugiantis, kad mūsų šalyje pagaliau demokratija: „Ir šie žmonės, nors jie mąsto kitaip, negu mes, jie turi pilną teisę ateiti ir džiaugtis tuo, kuo jie džiaugiasi. Aš taip pat turiu savo nuomonę ir aš nesutinku ir niekuomet nesutiksiu su garbinimu arba heroizavimu žmogaus, kuris dokumentuotai dalyvavo dalies Lietuvos gyventojų genocide“.
Čia atvyko ir Seimo narys Povilas Urbšys. Jis 15min sakė atvykęs stebėti to, kaip atstatomas teisingumas.
Mitingas, kaip skelbta socialiniuose tinkluose, numatytas dviejų dalių. Pirmoji – renginys šalia prezidentūros 18 val., antroji – tęsinys po valandos prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, ant kurios sienos kabojo atminimo lenta J.Noreikai.
Ši lenta nuimta liepos 27-osios ankstyvą rytą Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Prieš mitingą pasklido kalbų, kad ten pat bus pakabinta nauja lenta. Renginį organizuojančios „Pro Patria“ valdybos pirmininkas Vytautas Sinica to 15min nei patvirtino, nei paneigė – tik patikino, kad atminimo lenta J.Noreikai jau pagaminta.
Plačiau skaitykite čia: Rengiamasi pakabinti naują lentą Jonui Noreikai: ji jau pagaminta ir graži
Vilniaus savivaldybė tvirtino, kad į ją niekas nesikreipė dėl suderinimo pakabinti lentą, nors savivaldybė tvirtina, jog tai būtina. Tačiau V.Sinica sako, kad leidimą turi duoti Kultūros paveldo departamentas (KPD), o vėliau pastato valdytojas.
Mitingas S.Daukanto a. pavadintas skambiai – „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“. O prie Vrublevskių bibliotekos buvo žadama iškilmingai pagerbti J.Noreikos ir visų kovojusių bei žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimą. Anot organizatorių, čia ketinama pasakyti Lietuvai ir pasauliui, kad ginama teisė patiems rašyti savo istoriją.
S.Daukanto aikštėje susirinko apie keli šimtai žmonių. Tarp jų galima buvo pamatyti Seimo narį Joną Rimantą Dagį, buvusį politiką Stanislovą Buškevičių, Angelę Jakavonytę, partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukrą.
Mitingas prasidėjo tautiška geisme, po to skambėjo kalbos. Baigėsi – memorandumo skaitymu, kurio vienas iš punktų buvo, kad atsistatydinti privalo Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir surengti priešlaikiniai tiek mero, tiek tarybos rinkimai.
Prezidentūra rengs forumą
Prezidentūros atstovai patvirtino, kad jeigu mitingo dalyviai paliks kokį nors kreipimąsi, prezidentas su juo bus supažindintas.
Prezidentūra taip pat išplatino pranešimą, kad pirmadienį, rugsėjo 9 d., 10 val., prezidentūros rūmuose vyks Kultūros forumas, skirtas istorinės atminties klausimams analizuoti. Į forumą prie apskritojo stalo prezidentas Gitanas Nausėda kviečia mokslininkų bendruomenės atstovus – istorikus, paveldosaugininkus, politologus, menotyrininkus.
„Diskusijoje numatoma aptarti, kaip nuo Nepriklausomybės atkūrimo formavosi istorinė atmintis, kokie esminiai lūžiai įvyko per šį laikotarpį, taip pat įsivertinti situaciją, kurioje esame atsidūrę šiandien. Į forumą susirinkę nepriklausomi mokslininkai, ekspertai nagrinės, kaip atminties politikos klausimai sprendžiami svetur ir kokias gerąsias patirtis galima būtų panaudoti Lietuvoje.
Mokslo bendruomenės įžvalgos yra ypač svarbios siekiant sutarimo, kaip veiksmingiau spręsti ateityje iškilsiančią istorinės atminties problematiką, įgalinti valstybę ir bendruomenes gvildenti istorinių įvykių paveldą vadovaujantis demokratinėmis gairėmis“, – rašoma pranešime.
Pirmasis mitingas dėl atminimo grąžinimo įvyko rugpjūčio 7 d. šalia Karaliaus Mindaugo paminklo.
