„Pastaraisiais metais padaryti net keli šalį sukrėtę rezonansiniai nusikaltimai parodė, kad Kalėjimų departamentas, kuris yra atsakingas už Probacijos tarnybą, nematė ar nekreipė tinkamo dėmesio į probacijos spragas, – BNS sakė Milda Vainiutė. – Įvykdytos labai sunkios veikos pagrįstai kelia klausimą dėl Kauno apygardos probacijos tarnybos ir jos vadovų veiklos ir kaip Kalėjimų departamento vadovybė kontroliavo probacijos procesą“.
Ministrė šią savaitę nurodė Kalėjimų departamento laikinajam vadovui Antanui Laurinėnui įvertinti, ar departamento direktoriaus pavaduotojas Remigijus Norvaišis, atsakingas už probacijos tarnybų veiklos koordinavimą, ir Kauno probacijos tarnybos direktorius Saulius Rajunčius tinkamai vykdė savo pareigas.
Po kiekvieno visuomenę sukrėtusio nusikaltimo visuomenėje pasigirstant raginimams griežtinti bausmes, teisėsaugos atstovai atkreipia dėmesį, kad visuomenė nuo to netaptų saugesnė ir pabrėžia būtinybę daugiau dėmesio skirti buvusių kalinių elgesio korekcijai bei stiprinti juos prižiūrėti turinčias institucijas.
Kalėjimų departamentas: integruojant buvusius kalinius svarbus ir visuomenės indėlis
Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu probacijos pareigūnų priežiūroje iš viso yra 9 tūkstančiai asmenų: tai iš įkalinimo įstaigų anksčiau paleisti asmenys, per visus 2016 metus probacijos pareigūnų priežiūroje buvo 21,6 tūkst. asmenų. Statistika rodo, kad pakartotinai nusikalsta apie du procentai iš jų.
Probacijos pareigūnams per metus vidutiniškai tenka prižiūrėti apie 2,2 tūkst. lygtinai iš įkalinimo vietų paleistų asmenų. Už naujus nusikaltimus kasmet nuteisiama keliolika jų: 2014 metais nuteista 18 lygtinai paleistų asmenų, 2015 metais – 17, o 2016 metais – 14 asmenų. Už vengimą atlikti probacijos sąlygas į laisvės atėmimo įstaigas pernai grąžinti 142 asmenys, užpernai – 89, o 2014 metais – 108 asmenys.
Visus šiuos asmenis prižiūri 233 probacijos pareigūnai.
„Visi probacijos tarnybų priežiūroje esantys asmenys yra priskiriami prie padidintos rizikos asmenų grupės, dauguma iš jų turi nemenką kriminalinę patirtį, todėl šių asmenų elgesys priklauso ne vien nuo probacijos pareigūnų darbo bet ir nuo pačios visuomenės, kurioje gyvena nusikaltęs asmuo, požiūrio ir noro padėti šiam tapti pilnaverčiu jos nariu“, – teigiama Kalėjimų departamento komentare.
Šiuo metu vienam probacijos pareigūnui tenka prižiūrėti vidutiniškai 42 asmenis – tai, Kalėjimų departamento duomenimis, yra dvigubai daugiau nei daugelyje Europos valstybių.
Pas probuojamus asmenis pareigūnai vyksta 37 tarnybiniais automobiliais. Per ateinančius dvejus metus rengiamasi jų nupirkti dar dešimt.
Kalėjimų departamentas pripažįsta, kad tiek žmogiškuosius, tiek finansinius resursus, skiriamus probacijai, reikėtų didinti, siekiant, kad nuteistieji būtų efektyviai prižiūrimi ir sugrąžinti į visuomenę.
Ministrė: visuomenė nebus saugesnė, jei tik griežtinsime bausmes
Didesnį dėmesį nusikaltusių kalinių integracijai į visuomenę norėtų matyti ir teisingumo ministrė. Po žiauraus nusikaltimo, kai dėl automobilio buvo pagrobta ir nužudyta jauna plungiškė, visuomenėje pasigirdo raginimai griežtinti atsakomybę už nusikaltimus, tačiau ministrė pabrėžia, kad vien griežtinant bausmes visuomenė netaps saugesnė.
„Valstybei verta investuoti į nusikaltusio ar nusikalsti linkusio žmogaus elgesio ir vertybių korekciją, pagalbą jam, užuot plėtus įkalinimo įstaigų tinklą. Nusikaltę asmenys yra tie patys mūsų visuomenės nariai. Visuomenė netaps saugesnė, jeigu vien tik griežtinsime bausmes ir daugės įkalinimo įstaigų“, – BNS sakė M.Vainiutė.
Pasak jos, ministerija planuoja didinti finansavimą nuteistųjų įdarbinimo ir grąžinimo į visuomenę programoms. Taip pat bus siekiama, kad bausmę atlikusių asmenų elgesys ir integracija į visuomenę būtų stebimi, esant reikalui, jiems teikiama pagalba.
„Spręsime ir kitą labai svarbią – bausmių vykdymo sistemos finansavimo ir skaidrumo – problemą. Atskleistos negerovės nedaro garbės tiems, kurie atsakingi už nusikaltusių asmenų laisvės suvaržymo priežiūrą, jų integraciją visuomenėje. Todėl reikalingos permainos bus ryžtingos ir neatidėliojamos“, – žada ministrė.
Atskleistos negerovės nedaro garbės tiems, kurie atsakingi už nusikaltusių asmenų laisvės suvaržymo priežiūrą, jų integraciją visuomenėje. Todėl reikalingos permainos bus ryžtingos ir neatidėliojamos, – žada ministrė
Teismai patenkina mažiau nei pusę lygtinio paleidimo prašymų
Teisėjų tarybos duomenimis, teisėjai kasmet sulaukia vis mažiau Probacijos tarnybos prašymų paleisti kalinčiuosius lygtinai ir vis mažiau tokių prašymų tenkina – pastaruoju metu patenkinama tik apie 40 proc. tokių prašymų.
Pernai teismuose buvo išnagrinėta per 2,3 tūkst. teikimų dėl paleidimo į laisvę anksčiau laiko, tenkinti apie 900, ankstesniais metais tokių tenkintų prašymų būdavo per tūkstantį.
Teisėjų tarybos atstovai atkreipia dėmesį, kad prieš klausimui pasiekiant teismą, dėl asmens lygtinio paleidimo sprendžia tam specialiai sudaryta komisija, kurią sudaro ir visuomenės atstovai: švietimo įstaigų, asociacijų, savanorių tarnybų, nevyriausybinių organizacijų nariai. Teismas, savo ruožtu, sprendimą priima įvertinęs nuteistojo prašymą nagrinėjančių institucijų pateiktus duomenis.
„Kiekvienas atvejis yra individualus ir teismai neturi galimybių garantuoti, kad lygtinai paleistas asmuo elgsis vienu ar kitu būdu – to negalėtų įvertinti net ir psichologas profesionalas“, – teigia Teisėjų taryba.
Teisėjų vertinimu, būtent probacijos pareigūnai turi užtikrinti, kad į laisvę paleisti asmenys nebenusikalstų.
„Teismų pareiga – ir toliau atidžiai bei kritiškai vertinti lygtinio paleidimo teikimus ir nuspręsti į laisvę paleisti tik pagal bylų medžiagą tikrai to vertus, pasitaisyti norinčius, savo pastangas į doros kelią grįžti rodančius nuteistuosius“, – rašoma Tarybos komentare.
Probuojami asmenys – įtariamieji sunkiais nusikaltimais
Visuomenę pastaraisiais metais sukrėtė ne vienas nusikaltimas, kurių padarymu įtariami probacijos pareigūnų priežiūroje buvę asmenys. Pastarasis toks įvykis – plungiškės Ievos Strazdauskaitės pagrobimas ir nužudymas. Bylą tiriantis prokuroras patvirtino, kad vienas iš įtariamųjų buvo stebimas probacijos pareigūnų, nes anksčiau buvo nuteistas lygtinai. Kalėjimų departamentas tai aiškinasi ir žada svarstyti atsakingo probacijos pareigūno atsakomybę.
Plataus atgarsio sulaukė ir sausio pabaigoje įvykdytas nusikaltimas Kėdainiuose, kuomet namuose sumuštas keturmetis po kelių dienų ligoninėje mirė. Įtarimai dėl nusikaltimo pareikšti berniuko motinai ir jos sugyventiniui Gediminui Konteniui, anksčiau teistam už disponavimą narkotikais, o pastaruoju metu lygtinai nuteistam už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jį prižiūrėjusiam probacijos pareigūnui siūloma skirti papeikimą.
Dėl probacijos specialistų veiksmų tyrimas buvo atliekamas ir 2015 metais, kai Kelmės rajone, Kražiuose, į probacijos registrą įtrauktas Rimantas Bekintis nužudė keturias moteris. Nuteistojo priežiūrą organizavusios Šiaulių probacijos pareigūnės susilaukė tarnybinių nuobaudų nustačius, kad jos neužtikrino efektyvaus darbo organizavimo.
Tuo tarpu probacijos pareigūnai ir juos vienijančios profsąjungos skundžiasi, kad pareigūnams nuolat tenka dirbti viršvalandžius, vienu automobiliu dalijasi skirtinguose rajonuose esantys padaliniai, ne visi turi elementariausias saugumo priemones – dujų balionėlius.
Penkių Šalyje veikiančių probacijos tarnybų vadovai teigia ne kartą apie tai informavę Kalėjimų departamentą, bet didesnio finansavimo nesulaukę.
2012 metais Seimui priėmus Probacijos įstatymą tarnyboms funkcijų padaugėjo: anksčiau tekdavo rūpintis tik lygtinai iš įkalinimo įstaigų paleidžiamųjų priežiūra, o įstatymas įpareigojo rūpintis ir tais, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, tikrinti, ar jie laikosi įpareigojimo nakvoti namuose. Atsirado ir kitų papildomų prievolių – nustatyti prižiūrimų asmenų blaivumą, ar jie nėra apsvaigę nuo narkotikų.
Kalėjimų departamentui šiemet numatyta skirti beveik 71 mln. eurų, 4,3 mln. iš jų – Probacijos tarnyboms.
Kalėjimų departamento duomenimis, pernai probacijos tarnybose buvo papildomai įsteigta 20 naujų probacijos pareigūnų etatų, padidintas darbo užmokesčio fondas – tam buvo skirta 324 tūkst. eurų.
Departamentas nurodo, kad buvo gerinamos ir darbo sąlygos. Remonto darbams Pasvalio, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės, Klaipėdos, Elektrėnų, Marijampolės, Kauno, Kėdainių ir Jurbarko administracinėse patalpose skirta apie 140 tūkst. eurų.
