Bernardinų sodą kol kas nuo smalsių lankytojų akių saugo aukštos tvoros su užrakintais vartais ir akyli apsauginiai – parke tebeverda darbai, kasdien čia dirba keli šimtai darbininkų. Kaip pasakojo rekonstrukcijos projekto vadovė, architektė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė, jau padaryta daugybė darbų: baigiami įrengti gėlynai, vejos, statomi suolai, reguliuojami šviestuvai, formuojami takai.
Vos įėjus į parką dešinėje pusėje bus vienuolyno augalų ekspozicijos kiemelis – tokio šiame parke nebuvo. Čia augs tie augalai, kurie būdavo auginami vienuolynų kiemuose, soduose. „Čia bus centrinė kiemelio ašis, nedidelis fontanas, augs vaistažoliniai augalai, arbatžolės, kvapnieji, valgomieji augalai – tai, ką vienuoliai augindavo, maža jų dalis čia augs. Turėtų šitoje parko dalyje atsirasti ir nedidelė kavinė, tikimės, ji irgi orientuosis į ekologiją“, – rodydama jau beveik sutvarkytą parko kampelį pasakojo J.S.Večerskytė-Šimeliūnė.
Bernardinų sode bus vienuolyno kiemelis su įvairiais augalais. |
Šalia atsivers vartai į Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno bei Dailės akademijos kiemą. Sovietmečiu tvoros arkos buvo užmūrytos, pati tvora apaugusi medžiais ir krūmynai.
Nors suolai dar nebaigti montuoti, jau dabar matosi, kad jų bus daug – iki rekonstrukcijos jų visame parke stovėjo 200, dabar ketinama pastatyti 300.
Jau sutvarkyti ir senieji tvenkiniai, kurie iškloti akmenimis. Įrengtos dvi naujos vaikų žaidimų aikštelės – viena patiems mažiausiems, kita kiek vyresniems.
Centrinėje parko aikštelėje įrengtas grojantis fontanas, aplink jį žydės naujas gėlynas. Čia bus vietos ir kameriniams renginiams. Tiesa, fontanas, J.S.Večerskytės-Šimeliūnės teigimu, gros tik tam tikromis valandomis arba pagal specialų užsakymą.
Tvenkinys Bernardinų sode |
Šalia – Belvederio kalnelis. Anot J.S.Večerskytės-Šimeliūnės, jis nėra naujai supiltas, visada buvo šioje vietoje, tačiau apleistas ir apaugęs medžiais bei krūmynais buvo visiškai praradęs savo grožį. „Jis buvo apleistas, užžėlęs, nors ant jo buvo ir sovietiniais metais įrengta aikštelė, tačiau erdvėje nebuvo akcentuojamas. Belvederio pavadinimas kilęs nuo žodžių gražus vaizdas, tad tai vaizdas, kuris atsiveria ant jo užlipus. Šis kalnelis yra vienas iš sodo elementų, kurie buvo būdingi XIX a.“, – sakė projekto vadovė.
Parkams taip pat būdavo būdingi alpinariumai ir rokariumai, tvenkiniai, pavėsinės. Rekonstruojant Bernardinų sodą stengtasi ir atkurti tą vaizdą, koks parkas buvo XIX a. ir prisitaikant prie tų parko pokyčių, kurie per šimtmečius natūraliai atsirado. „Patį grožį pamatysime kitąmet, kai viskas sužaliuos, augalai susigyvens su šita vieta. Parkas juk ne namas, kad pastatei ir jau turi, reikia laiko. Va ir po šio savaitgalio audros turime išverstą medį. Tai gyvas organizmas“, – kalbėjo J.S.Večerskytė-Šimeliūnė.
Ketinama atverti vartus į Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno kiemą. |
9 hektarų teritoriją užimantis Bernardinų sodas yra pačiame Vilniaus senamiesčio branduolyje, šalia Neries ir Vilnelės upių sankirtos, Gedimino pilies papėdėje.
Bernardinų sodo atnaujinimo darbus truputį sutrikdė archeologiniai kasinėjimai, kurių metu rasta XVI-XVII a. statinių. Tuomet paaiškėjo, kad Vilnius tuo metu buvo didesnis, negu manyta iki šiol.
Lėšos parko remontui buvo skirtos iš Europos Sąjungos fondų ir Vilniaus savivaldybės biudžeto.