R.Tamašunienė, kurią visuomenė internetine peticija ragina atsistatydinti, trečiadienį aiškintis dėl gaisro paliko kitiems ir į komiteto posėdį neatvyko. Su ministre 15min nepavyko susisiekti ir telefonu.
Posėdyje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas patikino, kad gaisras buvo gesinamas taip, kaip reikia.
Esą nieko geriau padaryti nebuvo galima – gesinimas iš oro būtų sugriovęs pastatą ir atnešęs daugiau bėdos. Taip pat jis tikino, kad sunkioji technika atvyko į gaisrą laiku, bet tai kėlė daugiausia abejonių Seimo nariams.
Posėdžio įrašas:
Posėdyje dalyvavo komiteto nariai, savivaldybės administracijos direktorius Ronaldas Juonys, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.
Taip pat Aplinkos apsaugos agentūros vadovas Rimgaudas Špokas, Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys, PAGD departamento direktoriaus pavaduotojas M.Kanapickas, aplinkos apsaugos viceministrė Justina Grigaravičienė, vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma.
Buvo kviestas ir Alytaus meras Nerijus Cesiulis, tačiau šis atvykti atsisakė. Teigė, kad vietoje kelionėje praleisto laiko esą galima daug darbų vietoje padaryti ir pakvietė parlamentarus pačius apsilankyti.
Aiškinasi, kas atsakingas už nelaimę
Konservatorius Paulius Saudargas domėjosi, ar buvo panaudoti visi Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos pajėgumai gaisrui gesinti, ar nebuvo galima jo užgesinti anksčiau.
„Pajėgumų buvo daugiau negu reikia, nes nuolat buvo laikomi pareigūnai ir technikos vienetai rezerve. Nė vienas darbo baras, technika, reikalinga konkrečiai užduočiai, nebuvo nuimta nė minutei“, – sakė jis.
Konservatorė Aistė Gedvilienė klausė, ar tiesa, kad valstybė turi tik 400 dujokaukių, kodėl savivaldybei teko finansuoti ugniagesių maitinimą, ar taip ir turėtų būti.
M.Kanapickas sako, kad visi ugniagesiai yra aprūpinti kvėpavimo takų apsauga. O informacija apie valstybės dujokaukių rezervą, teigia jis, nėra vieša, bet jame tikrai yra daugiau nei 400 vienetų.
Kartu pridėjo jis, kad savivaldybė puikiai pasirūpino ugniagesiais. Ar ji turėtų rūpintis maistu, liko neatsakyta.
Ar Lietuva neturi valstybinės technikos gesinti gaisrams ir tokioms avarijoms likviduoti taip išeina?
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas PAGD atstovo klausė, kas yra atsakingas už tai, kad darbai gaisravietėje sustojo kelioms dienoms dėl technikos trūkumo.
„Technika buvo atvežta iš toli, Naujosios Akmenės, tik pirmadienį, tik pirmadienį pradėjo veikti. Noriu paklausti, kad atsakingas už tai, kad dvi dienas darbas buvo paralyžiuotas. Miesto meras kalbėjo, kad jis pats turėjo ieškoti technikos, skambinti, Vidaus reikalų ministerija davė tik įmonių sąrašą ir nieko daugiau. Ar neturėjo būti centralizuotas įsitraukimas, kuris turėjo operatyviai spręsti problemą?“ – domėjosi Seimo narys.
M.Kanapickas tikino, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti parengtas ekstremalių situacijų suvaldymo planas.
„Juose turi būti pateikti materialių išteklių žinynai. Turi būti sudarytos išankstinės sutartys. Kadangi savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją, suplanuotas mechanizmas turėjo veikti. Ar jis buvo, atsakyti negaliu“, – atsakė PAGD atstovas.
Paklaustas, ar tokį savivaldybės planą jis matė, jis papurtė galvą: „asmeniškai nemačiau“.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Ronaldas Juonys pažymėjo, kad technikos buvo prašoma iš privataus verslo Naujojoje Akmenėje. Jo teigimu, žmonės rizikavo savo turtu, kad padėtų valstybei.
Tai sukėlė nuostabą P.Saudargui.
„Lietuva neturi valstybinės technikos gesinti gaisrams ir tokioms avarijoms likviduoti, taip išeina? Tai vėlgi naujiena, kurią mes šiandien komitete sužinom ir turbūt nacionaliniu lygmeniu reikia kelti šitą klausimą. Ką mes kitą kartą darysim?“ – klausė jis.
Aplinkos ministerijos duomenimis, trečiadienio rytą taršos rodikliai jau neviršija normų ir Alytaus mieste, ir rajone.
Nelaimė atskleidė spragas teisės aktuose
Komitete Seimo nariai kėlė klausimus, kaip apkritai yra prižiūrimos su pavojingomis atliekomis dirbančios įmonės.
Liberalas S.Gentvilas pateikė pavyzdį iš Šiaulių, kur miesto PAGD valdyba esą yra nusprendusi, jog padangų tvarkytoja neprivalo rengti ekstremalių situacijų valdymo plano. Nors, parlamentaro teigimu, tokią tokią prievolę turi archyvai ir bibliotekos.
„Kodėl matydami konkrečius padangų degimo atvejus visoje Lietuvoje nepapildote, kad tokio tipo įmonės pačios turėtų rengti ekstremalių situacijų valdymo planus? O dabar sakote, kad pasižiūrėsite, ar savivaldybė teisingai suvaldė situaciją“, – teiravosi jis.
PADG direktoriaus pavaduotojas M.Kanapickas atsakė, kad reglamentavimas bus peržiūrėtas.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis taip pat teiravosi, ar buvo tikrintos „Ekologistikos“ patalpos, ar buvo pateikti nurodymai gerinti priešgaisrinės apsaugos sąlygas.
M.Kanapicko teigimu, įmonės patalpose oficialiai yra veikiančios ir veiklą vykdančios aštuonios įmonės. Penkioms iš jų pažeidimai buvo nustatyti, o trims ne.
„Ar tose patalpose, kur dabar ardomos, griaunamos konstrukcijos ir ten, kur yra gaisro židinio zonoje, pasakyti negaliu, ar ta vieta buvo tikrinama“, – sakė PAGD atstovas.
Meras: trūksta patarimų, todėl improvizuojama
Alytaus rajono meras, konservatorius Algirdas Vrubliauskas sako, kad šalinant gaisro padangų perdirbimo gamykloje padarinius trūksta specialistų patarimų, todėl improvizuojama. Apie tai rašo BNS.
„Mes improvizuojam, plaunam su ta vakuumine šluota gatves, žvyrkelius, kad nekiltų dulkės. Dabar su gyventojais grėbsim lapus, dabar organizuojam. Vešime juos į atitinkamas vietas, bet tai yra tam tikras improvizavimas. Aš norėčiau, kad specialistai, valdžios institucijos, komisijos, ministerijos pasakytų, ką daryti, ar mes teisingai darom“, – žurnalistams po Aplinkos komiteto posėdžio Seime sakė A.Vrubliauskas.
„Specialistai yra, bet jie nelabai ką sako“, – pridūrė jis.
Apie plaunamas gatves ir druskingu vandens mišiniu laistomus žvyrkelius gaisro paveiktuose Miklusėnuose bei aplinkinėse rajono gyvenvietėse rajono savivaldybė pranešė antradienį.
„Dabar susiradau chemijos mokslų daktarą, su juo konsultavausi, bet kad pasiūlytų atsakingos institucijos, su kuo šnekėt... Visi tiesiog tyli arba laukia, paima tyrimus, jų atsakymų nėra, o žmonės laukia, jiems atsakymų dabar reikia. Dėl to tą vakuumą užpildydavo visokie pramanai socialiniuose tinkluose“, – teigia Alytaus rajono meras.
„Žmonės maitinami gandais ir jie labai susijaudina“, – sako A.Vrubliauskas.
Miklusėnai ir aplinkiniai rajono kaimai yra tos vietos, į kurias nuo pat gaisro pradžios sklido dūmų šleifas, didėjo oro užterštumas sveikatai kenksmingomis medžiagomis.
Anksčiau A.Vrubliauskas teigė, kad nemažai Miklusėnų gyventojų dėl oro taršos išvyko iš savo namų, gyvenvietėje gyvena kiek daugiau nei tūkstantis žmonių.
Draudimo suma – tik ašaros?
Aplinkos komiteto vicepirmininkas S.Gentvilas piktinosi, kad dėl gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje patirtą žalą turės dengti valstybė ir savivaldybės, nes įmonės draudimas nesiekia 50 tūkst. eurų, rašo BNS.
„Banko garantijos tokiai veiklai ir atsakomybė yra itin maža. Šita įmonė yra apsidraudusi vos 18 tūkst. eurų už atliekų tvarkymą ir 30 tūkst. eurų civiline atsakomybe, o potenciali žala, pagal precedentus matyti, viršys milijonus“, – po neeilinio komiteto posėdžio žurnalistams sakė S.Gentvilas.
„Savivaldybės turės padėti gyventojams, turės apmokėti įmonėms už sustabdytą veiklą, o įmonės greičiausiai bus likimas toks pats, kaip ir prieš tai šito savininko buvusių įmonių“, – tvirtino politikas.
Jis pabrėžė, kad jau rudens sesijoje parlamentas privalo priimti Vyriausybės parengtus ir šiuo metu Seime strigusius projektus dėl taršos mokesčio, bankinių garantijų, veiklos vykdymo. „Mes šiandien gesiname ne Alytaus gaisrą, o ateities gaisrus“, – sakė S.Gentvilas.
Anksčiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra teigęs, kad gaisro padaryta žala gali siekti 5 mln. eurų.
Paskelbė, kad gaisras užgesintas, meras pasipiktino
Antradienį Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad gaisras Alytuje yra užgesintas ir ruošiami likvidavimo darbai.
Ministerijos pranešime buvo teigiama, kad ugniagesiai pranešė apie gaisro pabaigą. Šiame gaisro gesinimo etape turėtų būti pradėtas gaisro padarinių likvidavimas – išvežamos atliekos, tvarkoma teritorija.
„Gaisro židinys buvo lokalizuotas penktadienį, šiandien galime pasakyti, kad gaisro gesinimas yra baigtas, o darbai, kurie vykdomi dabar – tai gaisravietės tvarkymas. Ugniagesiai perpila ir aušina liekanas“, – teigė pranešime cituojamas M.Kanapickas.
Merui tokia informacija buvo didelė naujiena.
Kaip jis sakė 15min, gaisras užgesintas tik Vilniuje.
„Šiek tiek prieš 11 val. išvažiuoju iš gaisro objekto į miestą ir pamatau žinutę po dešimt minučių, kad viskas užgesinta. Aš lyg paskirtas – nežinau net koks čia mano pavadinimas – kažkokių operacijų vadovu ir manęs niekas neinformuoja, kad užgesintas gaisras. Aš grįžtu, galvoju, gal įvyko stebuklas. Užlipęs ant degančios kalno krūvos, padarau dvi nuotraukas ir matau ugnį, dūmus, į dangų kyla dūmai. Man čia neužgesinta“, – 15min teigia jis.
„Gaisrininkai pila vandenį pilnu etapu, vyrai keičiasi pamainom, mašinos dirba. Spaudau šlangas su koja, pilnos šlangos, pilnai pučia vandenį. Vyrai kasa, apvertinėja tuos nuodėgulius, po jais yra ugnis, vyrai pila, gesina. Kas čia kam užgesinta, aš neįsivaizduoju
Aš, kaip operacijų vadovas, sakau, čia niekas neužgesinta ir su vyrais kalbu, jie krato galvas. Niekas, kas išėjo iš šito objekto, negali pasakyti, kad užgesinta“, – kalbėjo N.Cesiulis.
-
Gaisras Alytuje: ministerija giriasi pabaiga, meras sako, kad gaisras užgesintas tik Vilniuje
-
Prokuratūra užšaldė Alytuje degusios padangų perdirbimo įmonės sąskaitas
-
Alytiškiai nuodų neišsigando: liko namuose ir kaip padėką ugniagesiams veža lašinius, kibinus ir tortus
-
Už pažeidimus Alytuje degusiai įmonei aplinkosaugininkai buvo skyrę pinigines baudas
