Domino programavimas
Būdamas dar paauglys Albertas Medzevičius domėjosi įvairiomis veiklomis, tačiau labiausiai, kaip pats pabrėžia, rūpėjo kompiuteris. Vaikinas buvo įnikęs į programavimą, nuolat stengėsi gilintis į šią sritį ir plėsti žinių bagažą. Programuodavo Albertas net naktimis.
Kartą išsimiegojusiam po vienos iš tokių naktų Albertui mama padavė projekto „Atrask save“ koordinatorės Editos, kuri buvo pas ją užėjusi, kontaktus. Vėliau vaikinas su ja susisiekė, pasikalbėjo apie projektą ir jo siūlomas galimybes.
Nemaniau, kad pradėsiu kur nors savanoriauti. Tai tebuvo eiliniai apmąstymai.
„Apie savanorystę, manau, yra mąstęs kiekvienas paauglys ar šiek tiek vyresnis žmogus. Visi esame save įsivaizdavę senelių namuose, besirūpinantį kokiu istorijas pasakojančiu senjoru. Bet nemaniau, kad pradėsiu kur nors savanoriauti. Tai tebuvo eiliniai apmąstymai“, – ar prieš tai svarstė neatlygintos veiklos galimybę, atsakė pašnekovas.
Vis dėlto gerai pasvarstęs Albertas sutiko dalyvauti projekte ir įsitraukė į savanorišką veiklą. Iš daugybės siūlomų vietų pašnekovas pasirinko modernią ir gražią Utenos biblioteką. „Pastūmėjo mintis, kad sėdėjimas prie kompiuterio visą dieną niekada neprilygs tam, ką galiu patirti dirbdamas įvairius darbus su žmonėmis. Pasirinkau tokią veiklą, kuriai galėčiau panaudoti savo sukauptą žinių bagažą. Siekiau vesti mokymus, kad savo žiniomis galėčiau pasidalinti su senjorais“, – kalbėjo vaikinas.
Taigi Albertas 4 mėnesius buvo aktyviai įsitraukęs į bibliotekos gyvenimą. Vedė seminarus, mokė bendruomenę kompiuterio gudrybių, rūšiavo knygas, skaitė pranešimus per radiją, rašė straipsnius, bendravo su spaudos atstovais ir atliko dar begalę įdomių darbų. Būtent ši veiklų įvairovė ir privertė jaunuolį susimąstyti, ar tikrai verta gyvenimą paskirti tik programavimui?
Jauki kavos oazė su septynių sluoksnių kava
Turiu norą atidaryti savo nedidelę kavinę, kuri išsiskirs tiek kava, tiek aptarnavimu, tiek aplinka. Trumpai tariant, būtent „Atrask save“ projektas pastūmėjo į veiklą.
A.Medzevičius tikina, kad būtent savanoriaudamas suprato, jog žengti nori kita kryptimi, nei iki šiol manė. „Jei ne savanorystė, turbūt ir būčiau laiką leidęs programuodamas. Iškart po savanorystės nenorėjau sustoti, todėl išvažiavau dirbti į Vilnių.
Ten įgavau nemažai barmeno/baristos darbo patirties. Jau po poros savaičių galėjau drąsiai padaryti penkių sluoksnių „latte“ su skirtingais sirupais, o po mėnesio jau piešiau ant kavos“, – entuziastingai kalbėjo pašnekovas.
Vaikinas tikina, kad bedirbdamas baristos darbą pastebėjo, kas šitoje srityje turi „kibirkštėlę“, todėl nusprendė ateitį sieti būtent su tuo. „Turiu norą atidaryti savo nedidelę kavinę, kuri išsiskirs tiek kava, tiek aptarnavimu, tiek aplinka. Trumpai tariant, būtent „Atrask save“ projektas pastūmėjo į veiklą“, – tikino pašnekovas.
Abertas tikina, kad savanorystė jam buvo naudinga ir kaip asmenybei. „Man patiko tai, kad galėjau kai ką duoti pats ir būti naudingas. Ne vienam žmogui suteikiau laimės. Susitikus gatvėje arba toje pačioje įstaigoje vis dar išgirstu „ačiū“, o tai man reiškia be galo daug. Įgavau patirties kitokio pobūdžio darbe, išmokau net ir knygą įrišti. Man tai visom prasmėm buvo tik į naudą“, – teigiamus savanorystės aspektus vardijo Albertas. Vaikinas juokauja, kad savanorystės vertę įrodo turbūt tai, jos jis sugebėdavo keltis net apie pusę septynių ryto, nors iki to laiko Albertą prikelti iki pietų būdavo labai didelis iššūkis.
Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.
