Numatytas vienos dienos terminas vaikui paimti iš šeimos
Pasak prezidentės, valstybė, jos institucijos ir visuomenė turi padaryti viską, kad būtų sustabdyta virtinė pasibaisėjimą keliančių tragedijų, kuriose dėl suaugusiųjų smurto ir atsakomybės stokos nukenčia įvairaus amžiaus vaikai, netgi kūdikiai. Dalis institucijų, privalančių pasirūpinti vaikais, savo pareigą atlieka formaliai, o žmonės, norintys vaikus globoti ar įvaikinti, susiduria su biurokratinėmis kliūtimis.
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 10 tūkst. rizikos šeimų, kuriose auga 18 664 vaikai. Pernai smurtą patyrė per 2 tūkst. vaikų. Iš viso globa nustatyta daugiau kaip 9 tūkst., iš jų globos įstaigose auga daugiau kaip 3 tūkst. vaikų, o per 5,5 tūkst. globojama šeimoje, iš jų 3806 – giminaičių. Pernai buvo įvaikinti 78 vaikai.
Teikiamos pataisos įpareigos Vaiko teisių apsaugos tarnybą (VTAT) į vaikams grėsmingas situacijas reaguoti ne vėliau kaip per vieną dieną, net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena. Vaikas turi būti perkeltas į saugią aplinką: su motina apgyvendintas krizių centre, perduotas šeimynai arba profesionaliam globėjui. Globos institucija pasitelkiama tik kraštutiniu atveju.
Ši nuostata siūloma todėl, kad šiuo metu vaikas gali būti neprižiūrėtas, skriaudžiamas, jis ateina su mėlynėms, bet niekas nesiima veiksmų, o kai informacija pasiekia atitinkamas institucijas, atsakingi darbuotojai teisinasi, kad buvo savaitgalis ar tiesiog buvo daug darbo. Taigi vaikas, įtarus, kad jam nesaugu, per vieną dieną turi būti paimtas iš nesaugios aplinkos, o tuomet jau sprendžiama, ką daryti toliau.
Išplečiama, kas yra nederamas elgesys su vaiku. Dabar numatyta, kad tai yra žiaurus tėvų elgesys, smurtas, tėvų išvykimas. Pataisose prie nederamo elgesio priskiriama ir vaiko nepriežiūra. Taigi jau nebebus galima nereaguoti, jei vaikas nepamaitintas, nepraustas, išsekęs, bet jo niekas nemuša.
Taigi jau nebebus galima nereaguoti, jei vaikas nepamaitintas, nepraustas, išsekęs, bet jo niekas nemuša.
Taip pat praplečiamas institucijų sąrašas, kurios privalo reaguoti. Šiuo metu tokia prievolė buvo nustatyta mokyklai, policijai ir ligoninei. Dabar ne vėliau kaip kitą dieną privalės pranešti apie galimą krizinį atvejį vaiko teisių apsaugos specialistams visos tarnybos ir įstaigos, kurios tiesiogiai susiduria su vaikais, pavyzdžiui, būrelio vadovas, sporto treneris ir pan.
Pilietinės atsakomybės laukiama ir iš kaimynų, bendruomenių, visų neabejingų žmonių, tačiau jiems įstatymo numatyta prievolė netaikoma, tiesiog tikimasi geros valios.
Šiuo metu galioja tvarka, pagal kurią nustatyta prievolė sutvarkyti laikiną globą per tris dienas, tačiau vaiko paėmimo termino iš nesaugios šeimos nebuvo.
Nebebus galima laukti amžinai, kol tėvai pasitaisys
Pataisomis apibrėžiami terminai, per kuriuos socialinės rizikos šeima turi pasitaisyti, kad vaikas galėtų grįžti į ją. Jeigu per du mėnesius, kai vaikas paimamas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeičia, t. y. jie nepriima siūlomos pagalbos, neįsileidžia socialinių darbuotojų, nesistengia gydytis dėl priklausomybių, VTAT privalo kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti jų tėvystės teises. Laikinas tėvystės ribojimas privalo būti peržiūrimas ne vėliau kaip po 12 mėnesių.
Kitaip tariant, vaikas neturi būti įkaitu nei tėvų nepriežiūros, nei institucijų neveiklumo.
Per šį laikotarpį su šeima turi būti labai aktyviai dirbama. Tėvams, rodantiems akivaizdžias pastangas keistis, vaikai gali būti grąžinti netgi anksčiau negu po 12 mėnesių. Tačiau jei per 12 mėnesių neįvyko teigiamų pokyčių šeimoje, VTAT suteikiama teisė kreiptis į teismą laikiną tėvystės teisių apribojimą pakeisti į nuolatinį.
Kita vertus, jeigu tėvai visus metus rodė pastangas, bet aplinka dar nėra pakankamai saugi vaikui grįžti, laikinos globos terminas gali būti dar kartą pratęstas, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių.
Kitaip tariant, vaikas neturi būti įkaitu nei tėvų nepriežiūros, nei institucijų neveiklumo. Šiuo metu, kai tėvų teisės apribotos, sprendimai nepriimami labai ilgai, vaikas 3-5 metus „kabo“ – jis negali grįžti nei į biologinę šeimą, nei būti įvaikintas. O kuo vaikas vyresnis, tuo mažėja šansų, kad jis bus įvaikintas, nes jis išauga iš vadinamojo populiaraus amžiaus.
Specialistai pabrėžia, kad pataisomis nesiekiama kuo greičiau atimti vaiko iš šeimos, nes visais atvejais pirmenybė teikiama jo grąžinimui biologiniams tėvams, tačiau nustatomi aiškūs terminai, kaip ilgai tokia neaiški situacija gali tęstis. Šiuo metu vaikai gali būti globojami laikinai metų metus, nes tėvai kažkada teismui yra pasakę, kad esą norėtų pasitaisyti ir gyventi su vaiku, bet realiai to nedaro.
Teisintis dėl neveiklumo bus sunkiau
Pasak „SOS Vaikų kaimai Lietuva“ vadovės Liudovikos Pakalkaitės, pataisos pradės kurti sistemą, kuri veiks vaiko labui.
Vaikas negali gyventi iki aštuoniolikos metų globos namuose, kol tėvai pasitaisys.
„Kiekvienas vaikas bus unikalus atvejis, o jo tėvai per du mėnesius privalės pradėti bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Dabar taip vyksta ne visada, nes tėvai tiesiog neįsileidžia socialinių darbuotojų, o kai ilgai tęsiasi laikina globa, tai neleidžia vaikams patekti į įvaikinti galinčių vaikų sąrašą. Vaikai lieka įkaitų situacijoje. Taip pat yra nemažai situacijų, kai tėvams nustatytos psichikos ligos, vaikai yra atskirti nuo jų, bet jų vėlgi negalima įvaikinti. Šiuo atveju vaiko gerovei vis dėlto bus teikiama pirmenybė.
Tai nereiškia, kad stengiamasi kuo greičiau paimti vaiką iš šeimos. Siekis – kad jis grįžtų į šeimą. Tam ir ruošiami profesionalūs globėjai, bet turi būti saikingos ribos. Vaikas negali gyventi iki aštuoniolikos metų globos namuose, kol tėvai pasitaisys“, - teigė specialistė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad institucinė globa turi neigiamos įtakos vaiko raidai, ypač pirmais gyvenimo metais, todėl valstybė turi daryti viską, kad jis kuo greičiau atsirastų šeimoje: „Ministerija pasiruošusi daryti viską, kad taip ir įvyktų.
Šiuo metu nėra įvaikinimo koordinatoriaus, kuris padėtų patekti vakui į globą greičiau. Dabar tai daro daug institucijų, tarp jų nėra pakankamo koordinavimo, todėl procesai užtrunka“.
Tikros istorijos: kokius kryžiaus kelius tenka pereiti dėl įvaikinimo
Du vaikus įvaikinusi įtėvių ir viena iš globėjų ir įvaikintojų asociacijos iniciatorių Živilė Kaminskienė pasakojo pati susidūrusi su biurokratinėmis kliūtimis, labai vilkinančiomis įvaikinimo procesą.
„Labai džiugu, kad vyks pokyčiai, leidžiantys greičiau vaikams patekti į šeimas, bet labai svarbu, kad institucijos teisingai įgyvendintų šiuos įstatymus. Dabar tam tikri įstatymai taip pat teoriškai veikia, bet kai už spausdintuvo užkrenta bylos ir pusę metų šeimos laukia, kol bus užregistruotas jų kreipimasis, viskas užtrunka metus ir daugiau.
Dabar viskas vyksta taip. Kai pateikiami dokumentai įvaikinimui, laukiama mokymų. Tai viena šviesiausių šio proceso dalių, nes gauni daug naudingų žinių. Tuomet laukiama išvados – lektoriai vertina, ar esi tinkamas. Jei išvada teigiama, šeima įrašoma į globėjų eilę ir laukiama pasiūlymų. Šioje stadijoje vėlgi būna visko, pavyzdžiui, registruoti laiškai keliauja du mėnesius. Tarkime, mes sužinojome, kad būtent dėl to dar prieš du mėnesius buvo berniukai, kuriuos mums galėjo pasiūlyti.
Su vaiku jokių problemų nebuvo, tačiau problemos iškilo teismo salėse ir biurokratų kabinetuose.
Kai vaikas pakliūna į šeimą, vėlgi ji net nesulaukia skambučio, kaip sekasi, o šeimai iš tiesų reikia pagalbos – psichologų, kitų specialistų“, - teigė pašnekovė po susitikio su prezidente.
Jau daugiau nei metus 2,5 metų mergytę globojanti Olga Malaškevičienė prisipažino, kad prieš paimdami vaiką globon su vyru svarstė, su kokiais sunkumais susidurs jį augindami, kaip reaguos jų tikros dukros, bet sunkumai laukė ne namuose, su vaiku jokių problemų nebuvo, tačiau problemos iškilo teismo salėse ir biurokratų kabinetuose.
„Vaikas nuo šešių mėnesių devynis mėnesius augo globos namuose, nes mama vis žadėjo pasitaisyti. Mes tapome nuolatiniais globėjais tik po vienuolikos mėnesių ir tik samdyto advokato pastangomis. Dėl įvaikinimo turime teisę kreiptis tik po metų, nes motinai Apie įvaikinimą negalsime kalbėti dar metus, nes motinai globos teisės sustabdytos tik laikinai. Tokia tvarka tikrai ne vaiko naudai“, - svarstė moteris.
Bet kuriuo atveju įsivaikinus suteikiamos vaiko priežiūros atostogos
Atsižvelgdama į vaiko interesus, prezidentė siūlo suteikti pirmenybę įsivaikinti šeimoms, kurios jau globoja įvaikinamą vaiką, kadangi tarp jų jau užsimezgęs ryšys, taip pat giminaičiams. Taip pat įteisinama galimybė, vykstant įvaikinimo procesui, vaiką iš globos įstaigos perkelti į šeimą anksčiau nei bus sutvarkyti įvaikinimo dokumentai.
Per tą laiką, kol tvarkomi dokumentai, globėjams, įtėviams ir biologiniams tėvams turi būti užtikrinta nemokama teisinė pagalba ir jie turėtų būti atleisti nuo žyminio mokesčio. Vaiką apleidusiems biologiniams tėvams turi būti atimta iki šiol galiojanti teisė sužinoti būsimų įtėvių asmens duomenis.
Įsivaikinusiai šeimai siūloma suteikti tokias pačias išmokas ir atostogas, kokiomis naudojasi visi tėvai, gimus vaikui. Tai turėtų paskatinti įsivaikinti ne tik kūdikius, bet ir vyresnius vaikus. Pernai vyriausias įvaikintas vaikas buvo 9 metų, iš viso per metus įvaikinti tik trys 7-9 metų vaikai.
Įsivaikinusiai šeimai siūloma suteikti tokias pačias išmokas ir atostogas, kokiomis naudojasi visi tėvai, gimus vaikui.
Šiuo metu įsivaikinus suteikiamos trijų mėnesių atostogos, bet šeimos skundžiasi, kad šio laikotarpio neužtenka, nes vaikai dažnai turi įvairių sveikatos, raidos ir psichologinių problemų.
Įstatymų pataisose numatoma centralizuoti vaikų globos apskaitą, kad būtų sudarytos sąlygos globoti ir įvaikinti vaikus iš visos Lietuvos, o ne vien iš tos savivaldybės, kurioje gyvena įtėviai ar globėjai. Taip pat, siekiant išsaugoti vaikų giminystės ryšius, siūloma, kad VTAT per vieną dieną, kai vaikui nustatoma globa, praneštų apie tai jo brolį ar seserį auginančiai globėjų ar įtėvių šeimai, kuriai būtų suteikiama pirmenybė priimti ir šį vaiką. Šiuo metu vaikus globojančios šeimos dažnai pačios susižino apie tokius atvejus.
Turi atsirasti budintys globėjai
Pataisomis įteisinamas profesionalaus globėjo, kuris įsipareigoja bet kuriuo paros metu nedelsiant priimti vaiką į šeimą, (nesirenkant vaiko), ir juo rūpintis, kol jis bus grąžintas į biologinę šeimą arba bus perkeltas į globėjų ar įtėvių šeimą, statusas. Tai pagal pagal individualią veiklą dirbantys žmonės, kurių veiklą turėtų koordinuoti ir kontroliuoti globėjų centras – juridinis asmuo savivaldybėje, iš kurio savivaldybė pirktų paslaugą.
Kitaip tai budintis globėjas, su kuriuo sudaroma sutartis ir jis gauna už globą atlygį. Tokie globėjai yra Suomijoje, Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje.
Lietuvoje šiuo metu tokių asmenų yra 17 – 11 Vilniaus apskrityje ir 6 Kaune. Vilniuje šiuos budinčius globėjus prižiūri „SOS Vaikų kaimai Lietuva“. Jei globėjai prisiima globoti tris vaikus, jie gauna 900, jei du vaikus – 600 eurų atlygį. Papildomai dar mokama 230 eurų (vaiko krepšelio pinigai) ir 100 eurų būsto nuomos, – už tai, kad vaikas gyvena globėjų namuose. Taip pat suteikiama vienkartinė išmoka – vaiko įsikūrimo pinigai, nes vaikas dažnai į šeimą patenka taip, kaip stovi, bei apmokamos keturios specialisto pagalbos valandos per savaitę.
Paprastiems globėjams valstybė kas mėnesį moka 152 eurus. Papildomai pinigų dar skiria ir savivaldybė, bet šios sumos įvairuoja priklausomai nuo savivaldybės galimybių.
