Uždarame Seimo NSGK posėdyje dalyvavo R.Karoblis, šiuo metu dirbantis Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriumi ypatingiems pavedimams.
Taip pat į komiteto posėdį atvyko prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Darius Kuliešius ir krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Buvo kitų pavardžių
Po Seimo NSGK posėdžio R.Karoblis žurnalistams sakė galintis pasakyti, kad AOTD direktoriumi pulkininkas Elegijus Paulavičius paskirtas jo įsakymu, kaip ir numato įstatymas.
„Vyko konsultacijų procesas prieš skiriant, nežiūrint tos prerogatyvos, ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir Seimo NSGK pirmininku – ir šiais klausimais. Tai yra tiek. Ir kad aš esu patenkintas, kad šis karininkas yra paskirtas būtent AOTD direktoriumi. Tai, manau, kad pasisekė tiek AOTD, tiek Krašto apsaugos ministerijai, tiek visoms esamoms institucijoms“, – komentavo jis.
R.Karoblio teigimu, konsultacijų dėl AOTD vadovo skyrimo metu buvo iškilę ir kitų, ne tik E.Paulavičiaus, pavardžių.
„Bet kitas dalykas – aš į visus klausimus atsakiau komiteto nariams“, – nurodė buvęs krašto apsaugos ministras.
Ar prezidentas kėlė kokias nors sąlygas prieš skiriant AOTD direktorių?
„Ne“, – atsakė buvęs krašto apsaugos ministras.
Perklausus, ar prezidentūra darė kokią įtaką dėl kandidatūrų, R.Karoblis pabrėžė, kad šiuo metu yra statutinis valstybės pareigūnas.
„Ir tikrai mano ribos yra komentuoti... Daug sisteminių klausimų, kuriuos aš juos atsakiau Seimo komitetui. Dabar Seimo komitetui reikia daryti išvadas ir komentuoti“, – kalbėjo R.Karoblis.
Ir tikrai mano ribos yra komentuoti... Daug sisteminių klausimų, kuriuos aš atsakiau Seimo komitetui. Dabar Seimo komitetui reikia daryti išvadas ir komentuoti.
Klausimas, ar E.Paulavičiaus paskyrimas nėra priežastis to, kad jis, baigęs darbą Vyriausybėje, buvo nepaskirtas ambasadoriumi Briuselyje arba Vašingtone. R.Karoblis aiškino nežinantis jokių priežasčių ir kažkokių pasekmių.
Pasibaigus politinio pasitikėjimo pareigūno kadencijai, R.Karoblis grįžo į diplomatinę tarnybą.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad prezidentūros iniciatyva nebus skiriamas ambasadoriumi užsienyje, jis teigė, kad tai yra užsienio reikalų ministro ir prezidento prerogatyva.
„Aš pasiruošęs dirbti darbą, kaip jau buvo ir ne kartą metai iš metų ten, kur mano vadovybei reikalinga“, – tikino R.Karoblis.
„Tam tikra sąmokslo teorija“
Viešumoje pasirodžiusią informaciją, esą G.Nausėda galėjo daryti spaudimą ir į AOTD siūlyti kitą kandidatą, nei buvo pasirinkęs R.Karoblis, D.Kuliešius vertina kaip tam tikrą sąmokslo teoriją, gandus.
„Galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai. Kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teikiamas krašto apsaugos ministro. Dėl kandidatūros, taip, visi, kas yra atsakingi už nacionalinį saugumą, – tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek Seimo NSGK pirmininkas domėjosi kandidatūromis.
Ir prezidentas tą darė neformaliai. Bet kadangi tai yra ypač svarbi institucija mūsų nacionaliniam saugumui, tai tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas. Dėl to esame tikrai laimingi“, – teigė G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas.
Pasak D.Kuliešiaus, žvalgybos institucijų vadovų skyrimo procedūros nėra viešos. Jis kartojo, kad pasirinktas kandidatas, geriausiai atitikęs profesines ir dalykines savybes.
Prezidento vyriausiasis patarėjas tvirtino dėl sprendimo skiriant AOTD vadovą nematęs jokio spaudimo. Procedūra esą atitiko teisės aktų reikalavimus.
D.Kuliešius pabrėžė, kad šio klausimo eskalavimas yra netgi tam tikras žalos darymas. Mat žvalgybos institucijoms labai svarbi reputacija, tai, kad jos nebūtų įtraukiamos į politikavimą ir panašiai.
„Nes tai tiesiog daro žalą mūsų nacionalinio saugumo interesams“, – sakė jis.
D.Kuliešius tikino, kad konsultacijose dėl AOTD vadovo skyrimo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis nedalyvavo.
Naujas mechanizmas
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiunas aiškino, kad sprendimą skirti E.Paulavičių karinės žvalgybos vadovu priėmė buvęs krašto apsaugos ministras.
„Jis dirba gerai, mes jam linkime sėkmės, nes visi tikrai esame patenkinti šios tarnybos veikla“, – tvirtino parlamentaras.
L.Kasčiūnas informavo, kad Seimo NSGK nusprendė suformuoti grupę, kuri, konsultuodamasi su Krašto apsaugos ministerija, ruoš pasiūlymus dėl AOTD direktoriaus skyrimo tvarkos keitimo.
„Aiškumo, detalumo ir demokratiškumo linkme. Nuskambėjo idėja, kad tai turėtų būti, be jokios abejonės, krašto apsaugos ministro siūlymas, suderintas su kariuomenės vadu, gavus Seimo NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimą. Toks mechanizmas būtų ir demokratiškesnis, ir, manytume, kad dabar augančią AOTD svarbą mūsų valstybės visai saugumo politikai atitiktų labiau, nei dabar egzistuojanti tvarka“, – pasakojo Seimo NSGK pirmininkas.
Prezidento vaidmuo esą liktų toks, koks numatytas Valstybės gynymo tarybos įstatyme, kur šalies vadovas kelia klausimus dėl žvalgybos poreikių.
„Natūralu, kad su juo gali būti konsultuojamasi, nes iš esmės, supraskime, kad žvalgybos institucijos svarba yra tokia, kad su pagrindiniais instituciniais galios centrais turėtų būti konsultuojamasi.
Dabar ta tvarka nereglamentuota mūsų įstatymuose ir tai turbūt yra ta pagrindinė silpnybė. Tai ją reikėtų reglamentuoti labiau“, – mano L.Kasčiūnas.
Siūlė D.Jauniškio bendražygį?
Naujuoju AOTD direktoriumi E.Paulavičius paskirtas pernai rugpjūtį.
Skelbta, esą prezidentas AOTD vadovu norėjo matyti VSD vadovo D.Jauniškio bendražygį Saulių Guzevičių.
BNS klausė prezidentūros, ar šalies vadovas siūlė kandidatą į karinės žvalgybos vadovus, ar jo kandidatas ir buvo paskirtas, ar šalies vadovo ir R.Karoblio požiūriai dėl kandidatūrų sutapo.
Prezidentūra į šiuos klausimus neatsakė ir pateikė bendresnio pobūdžio komentarą.
„AOTD vadovą savo sprendimu skiria krašto apsaugos ministras, todėl tik jis pats ir gali pakomentuoti, kodėl nusprendė paskirti dabartinį departamento vadovą. AOTD vadovas buvo atrinktas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų bei nacionalinio saugumo interesų“, – BNS teigė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
