Šią idėją politikas iškėlė trečiadienį per Seimo valdybos posėdį svarstant, ką reikėtų daryti su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktomis rekomendacijomis dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo.
„Reikėtų gal dar kartą bandyti teikti įstatymą. Prisimenu, kad teikiant tada, kai priėmime jis įstrigo, buvo tokių Seimo narių kalbų: na, jeigu būtų išspręstas atlyginimo klausimas, gal visi lengviau balsuotų. Dabar atlyginimų klausimas tikrai yra išspręstas dosniai, todėl galbūt tas balsavimas dėl darbo sąlygų ir garantijų įstatymo būtų sėkmingesnis“, – sakė J.Razma.
„Būčiau linkęs parodyti iniciatyvą ir įregistruoti tą projektą, kuriam svarstymo stadijoje bendru sutarimu pritarta“, – teigė jis.
Politikas priminė, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog Seimo narių veiklos garantijos turi būti nustatytos įstatyme.
Ši idėja kitų Seimo valdybos narių pritarimo nesulaukė. Tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai ragino neskubėti registruoti įstatymo projekto, kol šis klausimas su STT rekomendacijomis neaptartas frakcijose, koalicijoje.
Praėjusią savaitę STT pateikė teisės aktų, reglamentuojančių su parlamentine veikla susijusių išlaidų apskaitą bei gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje suteikimą, antikorupcinį vertinimą.
Tarnybos teigimu, dabartinė tvarka sudaro galimybes lėšas kompensuoti ir tinkamai nevykdant parlamentinės veiklos. STT atkreipė dėmesį, kad lėšos tam mokamos nepertraukiamai, nepriklausomai nuo parlamentaro veiklos intensyvumo, dalyvavimo ar nedalyvavimo komisijų ar komitetų posėdžiuose statistikos, kai kurios išlaidos reglamentuotos pernelyg abstrakčiai, dėl to gali būti įvairiai interpretuojamos ir nepagrindžiamos.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymu trečiadienį nutarta Seimo kanceliarijai pavesti išanalizuoti STT rekomendacijas ir pateikti siūlymus, ką reikėtų keisti.
Seime ne kartą bandyta priimti jų darbo sąlygas ir veiklos garantijas nustatantį įstatymą, tačiau daugumos pritarimo projektai nesulaukdavo.
Pastarąjį kartą toks projektas atmestas 2021 metų rugsėjį per priėmimo stadiją. Didžiausio Seimo narių pasipriešinimo sulaukia bandymai reglamentuoti jų darbo ir poilsio laiką, nustatyti nuobaudas už posėdžių nelankymą ir panašiai.
