Anot M.Vainoriaus, ši istorija išsirutuliojo 2019 metų gruodį, kuomet jis parašė autorinį straipsnį „Virš savivaldybės įmonės vadovo galvos – Damoklo kardas“.
„Esmė ta, kad įmonė „Gatvių apšvietimas“ norėjo atleisti generalinį direktorių Dangirą Aleksandrovą galimai dėl neskaidrių viešųjų pirkimų. Pradėjau kelti dokumentus, – pasakojo M.Vainorius.
– Paaiškėjo, kad pagrindinis viešųjų pirkimų dalyvis buvo įmonė, kurios akcininkas yra vyriausiosios finansininkės sūnus. Pirkimai buvo vykdomi jai dirbant. Įmonė iš minėto sūnaus pirko stulpus, lempas, kabelius, viską, ko reikia. Kaip vėliau paaiškėjo, už tris–keturis kartus didesnę kainą nei rinkos. Buvo ir daugiau atvejų, kai pirko iš darbuotojos brolio, sugyventinių. Normali schemutė buvo.“
Po šios publikacijos jis susilaukė nemalonės.
Dėl įvardintų asmenų M.Vainorius buvo apskųstas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.
Skundų būta gausybės ir įvairių, kai kurie iš jų neišnagrinėti iki šiol.
Tarnyba priėmė nutarimą, kad padarytas pažeidimas, nes esą būtų pakakę paminėti asmenį abstrakčiai, neminint vardo ir pavardės bei giminystės santykių. Tai esą buvusi perteklinė informacija.
„Man paskyrė papeikimą. Aš su juo galiu gyventi šimtą metų, bet mačiau, kad čia baisus precedentas Lietuvos žurnalistikai. Kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, vykau į Vilnių teisme žodžiu paaiškinti situacijos.
Deja, pernai lapkritį pralaimėjome. Apskundėme LVAT ir viskas liko tas pats. Byla raštu buvo išnagrinėta vos paskyrus datą, tai buvo man siurprizas“, – komentavo redaktorius.
Man paskyrė papeikimą. Aš su juo galiu gyventi šimtą metų, bet mačiau, kad čia baisus precedentas Lietuvos žurnalistikai.
M.Vainoriaus įsteigtas portalas „Atvira Klaipėda“ gyvuoja iš rėmėjų lėšų, pajamų gauna viešindamas kultūrinius projektus, tad patirtos teismo išlaidos, apie 4 400 eurų, buvo skausmingos.
Po šio sprendimo M.Vainorius nusprendė, jog portalas savo misijos kaip lyg šiolei nebetęs ir keis specifiką.
Ketvirtadienio rytą jis paskelbė nekrologą savo paties kurtam portalui.
Redaktorius sako buvęs nustebintas tokio teismo sprendimo, tačiau, koks jis bebūtų, gerbti privalės.
„Teismo motyvas buvo, jog įvardintas asmuo, o viešosios pirkimuose dalyvauja įmonė, ne akcininkas, bet galutinis naudos gavėjas juk yra akcininkas, o ne įmonė. Šis žmogus – vienintelis akcininkas, – stebėjosi M.Vainorius.
– Suvokimas mano toks – jei nenori viešumo, privačioms įmonėms pardavinėk kabelius, bet jei lendi prie viešų pinigų, kaip gali būti uždedami ribojimai, kas naudojasi pinigais? Tai šimtaprocentinė savivaldybės įmonė, o sakoma užteks žinoti, kad ta įmonė laimėjo ir visa kita perteklinė informacija.“
Vadina absurdu
„Vadinamasis privačių asmens duomenų saugojimas pasiekia naujas absurdo ribas, kuomet neskaidrius asmeninius ryšius turinčių asmenų vardų žurnalistai net minėti negali, nors tokie asmenys neskaidriai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus.
Teismuose ginti žurnalisto teisę dirbti savo darbą yra ir sunku, ir labai brangu. Tuo įsitikino ir apie tai viešai kalba „Atviros Klaipėdos“ redaktorius.
Labai tikiuosi, kad Seime kuo greičiau bus registruojamos įstatymų pataisos, kurios neleistų prisidengiant pseudo privatumo apsauga nuo visuomenės tiems veikėjams, kurie mus iš esmės mulkina“, – socialiniuose tinkluose netruko sureaguoti Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Turėjo gauti verslininko sutikimą
„Atvira Klaipėda“ teismui skundė Žurnalistų etikos inspektorės sprendimą, kuriuo teigta, kad „publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus pareiškėjo asmens duomenų, jo neįvardijus vardu, pavarde, taip pat informacija apie pareiškėjo giminystės ryšį (faktas, kad jo motina dirbo finansininke paslaugas pirkusioje įmonėje) yra perteklinė“.
Inspektorė nusprendė, kad nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos, tai yra skundą parašiusio verslininko sutikimo, neteisėtai buvo atskleisti asmens duomenys visuomenės informavimo priemonėje.
„Atvira Klaipėda“ šį sprendimą apskundė teismui. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (VADT) 2020 metų pabaigoje skundą atmetė. Jo sprendime teigiama, kad verslininkas „dėl jo bendrovės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose negali būti laikomas viešuoju asmeniu“.
„Viešasis asmuo yra toks, kurio priimami sprendimai turi realią įtaką visuomenei, yra visuomeniškai svarbūs“, – pabrėžė teismas.
VADT sutiko, jog publikacijos tikslas galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, jo neįvardijus vardu, pavarde, taip pat informacija apie jo giminystės ryšį yra perteklinė.
Šį sprendimą „Atvira Klaipėda“ apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), tačiau jis trečiadienį nusprendė „Atviros Klaipėdos“ skundą atmesti.
Trijų teisėjų kolegija pabrėžė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog viešuosiuose pirkimuose, apie kuriuos buvo kalbama publikacijoje, dalyvavo privatus juridinis asmuo, kurio akcininkas yra verslininkas, o ne pats verslininkas. Negana to, pati įmonė, anot teisėjų, neteikia viešųjų paslaugų.
Teisėjai taip pat pažymėjo, kad straipsnio autorius nepateikė duomenų, kad buvo gavęs verslininko leidimą skelbti jo pavardę ir giminystės ryšį.
„Publikacijoje nėra skelbiama apie teisei ar gerai moralei priešingas veikas ar visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms priešingus veiksmus, kuriuos būtų galima atskleisti nesant (verslininko – aut. past.) sutikimo. Iš publikacijos turinio negalima spręsti, kad (verslininko – aut. past.), kaip privataus asmens, privačių duomenų visuma tenkino viešąjį interesą. Publikacijos tikslas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų“, – nusprendė teisėjų kolegija.
Ši nutartis neskundžiama.
Žinia netruko pasklisti socialiniuose tinkluose, o žurnalistai šį sprendimą įvardijo kaip žiniasklaidos tildymą.
„Liūdna nuo ryto skaityti kolegų nekrologus, dar liūdniau matyti tokius teismų sprendimus.
Tildoma žiniasklaida – blogas ženklas valstybėje, kur nepotizmas ir korupcija nėra nežinomos planetos, švelniai tariant“, – rašė uostamiestyje gyvenanti žurnalistė Agnė Bukartaitė.
