„Kaip saugiai atsidaryti? Nors M.A.M.A. buvo visiškai netinkamas renginys, bet jis išprovokavo diskusijas kokie renginiai būtų saugūs. Visų pirma reikia suprasti, kad bet kokie renginiai ar veikla kurioje galimi žmonių kontaktai epidemijos metu yra rizikinga. Pagrindinis klausimas yra kokia rizika?“ – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje klausė V.Zemlys–Balevičius.
Pasak jo, per pastaruosius metus daugumoje šalių epidemija valdoma veiklas skirstant į būtinas ir nebūtinas. Būtinose veiklose rizika minimizuojama įvedant saugumo reikalavimus, o nebūtinos veiklos yra neleidžiamos. Epidemijos rodikliams prastėjant, būtinųjų veiklų sąrašas trumpėja, jiems gerėjant šalia būtinųjų veiklų pradedamos leisti ir nebūtinos.
„Pagrindinis šio modelio trūkumas yra tas, kad veiklų rizika yra vertinama per konservatyviai (t.y. rizikos įverčiai yra didesni nei tikroji rizika). Kurios veiklos atidaromos ar uždaromos bandoma spręsti pagal įvairius kriterijus, dažniausiai pagal veiklų atidarymo poveikį epidemijos rodikliams. Jeigu atidarius veiklas epidemijos rodikliai prastėja, reiškiasi tos veiklos yra rizikingesnės, jeigu gerėja, tai ne tokios rizikingos. Panašiu principu buvo įvesti apribojimai Lietuvoje. Buvo pasiremta įvairiomis mokslinėmis studijomis ir nuspręsta, kurias veiklas galima leisti, kurias ne“, – tikino duomenų mokslininkas.
Eksperto teigimu, iš principo toks modelis nėra prastas. Jis sėkmingai taikomas Azijos šalyse, Naujoje Zelandijoje ir Australijoje. Prie mažų epidemijos rodiklių veiklų uždarymas greitai duoda norimą rezultatą, epidemija pasitraukia ir vėl galima atlaisvinti visas veiklas.
Kitose šalyse, deja, šis modelis nepasiteisino, nes pasirinkta aukštesnė epidemijos rodiklių tolerancija neleidžia jiems greitai nukristi iki tokio lygio ties kuriuo su esamais rizikų įverčiais veiklas būtų galima atidaryti.
„Galimas sprendimas yra visų veiklų rizikų tikslesnis vertinimas. Jeigu mes turime veiklą jos riziką galima įvertinti pagal tiek kiek ta veikla „sugeneruoja“ naujų covid-19 atvejų. Jeigu atvejų skaičius yra nulis, veikla yra saugi. Kaip ir su A, B, C, D scenarijais galima nustatyti tam tikrą „saugų“ atvejų skaičių, prie kurios veikla galima, o prie kurių ji jau nebėra saugi ir jos nebegalima leisti. „Sugeneruotus“ naujus atvejus galima suskaičiuoti testuojant visus veikloje dalyvavusius žmones. Tam reikėtų naudoti atitinkamą testavimo metodiką, nes visi dabartiniai naudojami covid-19 testai turi savo trūkumų“, – sako V.Zemlys–Balevičius.
Mokslininkas tvirtina, kad praktikoje turime pavyzdžių kaip su tinkamu rizikos vertinimu veiklos yra galimos. Lietuvoje gydymo įstaigose buvo taikomas profilaktinis testavimas, kuris ir aukščiausiam epidemijos lygyje leido joms toliau funkcionuoti. Kaupinių eksperimentas, kai buvo atidarytos kelios mokyklos ir jose nuolatos testuojami mokiniai parodė, kad epidemiologinę riziką galima kontroliuoti. Barselonoje buvo surengtas koncertas kuris potencialiai parodys kokia yra rizika, nes visi dalyviai buvo testuojami prie. ir bus testuojami po renginio.
„Tokių rizikos vertinimo eksperimentų reikia daryti daugiau. Panašų renginį kaip Barselonoje yra siūloma padaryti ir Lietuvoje. SAM kol kas to neleidžia, nors renginį siūloma daryti birželį. Prekybos centrai pateikė savo siūlymus Vyriausybei, kuriuose epidemiologinė rizika irgi maksimaliai kontroliuojama. Kodėl nepabandžius? Prie didėjančių epidemijos rodiklių tai daryti dabar gal ir nėra protinga, bet jiems nukritus, nematau jokių priežasčių to nedaryti. Net ir dabar turint skirtingą situaciją skirtingose savivaldybėse tokius eksperimentus būtų galima daryti ten kur epidemiologinė situacija leidžia.
Aš neturiu iliuzijų, kad šios idėjos iš karto magiškai išspręs visas dabar esamas problemas. Idėjas reikia papildomai apgalvoti, pasikviesti daugiau įvairių sričių ekspertų, kad jas validuoti. Taip pat idėjas reikia įgyvendinti, kas kol kas sunkiai pavyksta. Bet kodėl nepabandžius?“ – klausė V.Zemlys–Balevičius.
