Matematikos egzamino užduotį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiami uždaviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką), antrojoje dalyje – trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Trečiąją dalį sudaro atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai. Egzamino užduotį sudaro uždaviniai, skirti visų pasiekimų lygių mokiniams.
Egzamino užduotis Nacionalinė švietimo agentūra yra paskelbusi, jas rasite čia.
Kaip feisbuke rašė matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus, „pats egzaminas mokiniams pasirodė neįprastai lengvas“.
„Manau, kad taip galėjo nutikti dėl to, jog matematikos egzaminas tapo privalomas šiemet stojant į aukštąsias mokyklas. Arba buvo baiminamasi dar vienos galimos pasipiktinimo bangos.
Ši užduotis panašu, kad tik dar kartą apnuogina faktą, kad visada buvo galima sukonstruoti aprašo reikalavimus atitinkantį egzaminą, kurį masiškai mokiniai išlaikytų, tačiau buvo renkamasi to nedaryti.
Netobulumai užduoties viešuosiuose pirkimuose ir programos aprašuose leidžia tą daryti. O užduoties turinys turi didesnę įtaką rezultatams nei bet kokie matematikos gerinimo planai, bandomieji egzaminai arba papildomos konsultacijos.
Gaila stipriausiųjų mokinių, kurie nerado sunkesnių uždavinių pranašumui prieš kitus susikurti. Gaila kartų, kurios praeityje sprendė nepalyginamai sudėtingesnius egzaminus. Ir gaila dėl tų, kurie piktybiškai nesimokydami, šiandien turėjo bene geriausius šansus išeiti iš egzamino iškeltom rankom“, – rašė Š.Vaitkus.
Kelių mokytojų pastebėjimais pasidalijo ir kitas matematikos mokytojas Dainius Dzindzalieta. Jo teigimu, šių metų tiek matematikos 10 klasės PUPP, tiek 12 klasės matematikos valstybinis brandos egzaminai buvo „neįtikėtinai žemo lygio“.
„Niekada negalvojau, kad tokio žemo lygio užduotis bus duodama mūsų vaikams. Tikra gėda prieš stipresnius vaikus, kurie mokėsi visus 12 metų... (...)
Džiaugiuosi dėl mokinių, kurie nesimokė, kurie nesistengė ir spjovė į matematiką, nes jie ir be mokymosi šiemet išlaikys egzaminą, bet ir vėl buvo nuskriausti stipriausi mokiniai, kurie 12 metų iš tikrųjų mokėsi. Jų įvertinimas bus labai panašūs į tų mokinių, kurie nesimokė.
Nuskriausti bus ir stipresnių vaikų mokytojai, kurie net savaitgaliais nemokamai mokė savo vaikus (žinau ne vietą tokį atvejį), ruošė normaliam egzaminui, o mokiniai gavo elementarius vos ne B lygio uždavinius“, – teigė matematikas.
Dar vienas mokytojas Paulius Sungaila feisbuke irgi pastebi, kad mokinių įspūdžiai panašūs – jie esą teigia, jog egzaminas buvo lengvas.
„Primenu, jog matematikos mokymo gerinimo priemonėms iki 2027 metų planuojama skirti apie 30 mln. eurų. Derėtų labai atsargiai vertinti šių priemonių veiksmingumą ir neskubėti jų sieti su valstybinių brandos egzaminų rezultatais.
Matematikos egzaminas yra privalomas stojant į aukštąsias mokyklas, pretenduojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas vietas. Taigi, šio egzamino lengvumas atveria kelią į aukštąjį mokslą. (...)
Tokie užduočių sunkumo (lengvumo) svyravimai išryškina dabartinės egzamino sistemos problemas. Vienais metais egzamino gali neišlaikyti 30 proc. abiturientų, o kitais iki 10 proc.
Tokie rezultatų svyravimai gali būti lengvai iškraipomi statistikoje komunikuojant, jog matematikos rezultatai nacionalinių lygiu gerėja“, – mintis po valstybinio matematikos brandos egzamino dėlioja šis pedagogas.
NŠA išplatino Vilniaus Žirmūnų gimnazijos matematikos mokytojos Dalios Žilaitienės įžvalgas apie šios dienos egzaminą ji taip pat kalba apie tai, kad užduotys nebuvusios sudėtingos. Ji išskyrė tai, kad užduočių sąlygos buvusios itin trumpos ir aiškios.
„Kaip trūkumą, netikėtumą įvardinčiau, kad erdvės geometrijos tokio didesnio, rimtesnio uždavinio neradome, kam visada ruošiamės, sprendžiame gana daug užduočių. Bet gal mokiniai dėl to labai ir neliūdi.
Taip pat tikimybių uždavinys buvo nesudėtingas, paprastas, gana trumpo sprendimo ir aiškus. (...)
Be abejo, buvo vietų, kur galima buvo dairytų klaidų, kažką nepagalvoti, praleisti, suklysti. Tikriausiai, mokiniai bus tų klaidų padarę. Bet patys stipriausi mokiniai, tikiu, įveikė šią užduotį šimtu procentų“, – kalbėjo mokytoja.
-
Nacionalinė švietimo agentūra po egzamino sulaukė ir pykčio, ir pašaipų: viename sakiny – trys klaidos
-
Nuo kitų metų keisis brandos egzaminų tvarka: egzaminai bus skaidomi į dvi dalis, išimtis – dabartiniams vienuoliktokams
-
Abiturientai laikys valstybinį anglų kalbos egzaminą
-
Skelbiami dešimtokų patikrinimo rezultatai: vidurkis didesnis nei praėjusiais metais
-
Dar vienas Lietuvos abiturientų išbandymas – laiko vieną sunkiausių valstybinių egzaminų
-
Patarė tėvams, ką daryti, kad vaikui sektųsi matematika: tai nustebins ne vieną
