Visų Šventųjų ir Vėlinių proga visi skubėjome į kapines lankyti Amžinybėn išėjusių artimųjų amžinojo poilsio vietų, nešini gyvų ar dirbtinių gėlių puokštėmis, krepšeliais, vazonėliais ir, žinoma, žvakėmis. Lietuviams nešti į kapines vieną žvakę ir gėlės žiedą labai neįprasta, tad daugelis, galbūt nenorėdami būti išjuokti, nešė kur kas daugiau.
Šventės praėjo, žvakės sudegė, po šalnų ir gėlės nebedžiugins savo grožiu. Visa tai keliaus į šiukšlyną. Štai čia ir bėda, kad vis dar nemokame, o gal nenorime rūšiuoti.
Apsilankius didžiausiose, kelis hektarus užimančiose Kėdainių miesto Kauno gatvės kapinėse, kaip, beje, ir prie kai kurių kitų kapinių, buvo matyti, kad dažniausiai visos atliekos metamos į vieną krūvą.
„Nėra jokio užrašo, ką galima į šią duobę dėti, todėl žmonės ir meta viską, ką surinko nuo kapavietės. Šalia stovi stiklui skirtas konteineris, bet plastikui skirto konteinerio čia, prie pušyno, nematau. Prie autobusų stotelės berods yra, bet iki jo – keli šimtai metrų, senesniam žmogui sunku tokį atstumą nueiti, o kai kas gal ir nežino, kur koks konteineris stovi. Manau, prie kapinių galėtų būti sudarytos geresnės sąlygos rūšiuoti atliekas, galbūt ir betvarkės būtų mažiau“, – sako Kauno g. kapinėse apsilankęs kraštietis Jonas.
„Kartais būna perpildyti stiklui skirti konteineriai, tai matau, kaip žmonės stato žvakides šalia konteinerio arba meta bendrai su kitomis atliekomis. Po Vėlinių čia bus pridėta kalnai šiukšlių“, –
antrina Rima.
„Jei žmonės nebus sąmoningi, nieko nebus. Reikėtų atsisakyti tos gėlių ir žvakių gausos. Atnešei 1, na 2, ir gana. Nereikia daugiau, o kad žmonės nerūšiuoja, tai irgi nuo jų sąmoningumo priklauso. Kas čia sužiūrės, kas kur ką deda. Nubaus gal vieną, o kiti 10 darys tą patį“, – kaip spręsti atliekų rūšiavimo kapinėse problemą nežino ir kėdainietė Birutė.
Atliekų kiekiai – įspūdingi
„Ecoservice projektai“ bendrovės duomenimis, didžiųjų metinių švenčių, tokių kaip Vėlinės, Motinos ar Tėvo diena, laikotarpiu iš Kauno gatvės kapinių išvežama apie 30 tonų atliekų, (neskaičiuojant bešeimininkių atliekų, kurių nuolat prikraunama prie konteinerių). Tai net trigubai daugiau nei eiliniu laikotarpiu. Ir tai tik vienerių kapinių „turtas“. Reikia nepamiršti, kad kapinių Kėdainių rajone yra daugiau nei pusantro šimto. Nemaža jų dalis yra nebeveikiančios ar riboto laidojimo, bet veikiančių kapinių yra kelios dešimtys. Ir tai tik mūsų rajone, o jei suskaičiuotume visos Lietuvos kapines, įsivaizduojate, kiek šimtų tonų atliekų jose bus surinkta Vėlinių laikotarpiu? O juk tų metinių švenčių yra ir daugiau. Ir po kiekvienos iš jų atliekų kalnai vis auga.
Kaip spręsti šią problemą? Geriausia būtų kapines puošti kuo kukliau ir kuo natūraliau. Vietoj dirbtinių gėlių naudoti gyvų gėlių, eglišakių ar kitų augalų puokštes, kapavietėje pasodinti daugiamečius arba visus metus žaliuojančius augalus. Ekologiškiausia būtų rinktis natūralaus vaško žvakes arba stiklines žvakides su keičiamais įdėklais.
Sutvarkius kapą, nudžiūvę augalai keliautų į kompostą, stiklas – į stiklo, o vašku neužteršti įdėklai – į plastiko konteinerius. Bet, kaip rodo praktika, ne viskas taip paprasta.
Rūšiavimo rebusai
Norint rūšiuoti reikia ne vien pastangų ir šiek tiek laiko, bet ir žinių, kaip tinkamai tą daryti.
Svarbu žinoti, kad žaliąsias atliekas griežtai draudžiama mesti į rūšiavimui skirtų ar mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Sugrėbti lapai, žolės, nužydėjusios gėlės turi būti kompostuojamos, o ne pūti savartyne su kitomis neperdirbamomis atliekomis.
Į plastikui skirtus konteinerius turėtų pakliūti keičiami žvakių įdėklai, kuriuose nėra jokių likučių, gėlių vazonai, plastikinės vazos, taip pat metaliniai žvakidžių dangteliai, kurie vėliau pašalinami su magnetais.
Į stiklo konteinerį galima mesti tik tas žvakides, kuriose nėra vaško likučių. Jei jų yra, tokius stiklus jau reiktų dėti į mišrių atliekų konteinerius. Pastarieji yra skirti vainikų ir krepšelių liekanoms, gėlių kempinėms, dirbtinėms gėlėms, kaspinėliams ir kitoms atliekoms, kurių nevalia mesti į rūšiavimui skirtus konteinerius.
Tekstilės konteineriai skirti dirbtinių gėlių ar kitų puošmenų tekstilinėms dalims, medžiaginėms darbo pirštinėms, kurios naudojamos tvarkant kapus.
Tvoreles, antkapius ir kitas statybines atliekas gyventojai privalo patys išvežti į Zabieliškio savartyną.
Trūksta sąmoningumo
„Retas domisi, ką galima dėti į vieną ar kitą rūšiavimo konteinerį. Jei jau taip sudėtinga suprasti, tai bent jau žaliąsias atliekas galėtų atskirti nuo visų kitų. Negana to, į prie kapinių stovinčius konteinerius ar šalia jų, nors yra filmavimo kameros, dar būna atvežamos automobilių dalys, padangos, kitos atliekos, pvz. prie Lakštingalų gatvėje esančių kapinių net televizorius ar šaldytuvus pastato. Įsivaizduojate, kas darosi? Metinių švenčių laikotarpiu iš kapinių atliekos vežamos du kartus per savaitę, o paskui – įprastu grafiku – vieną kartą. Yra dar viena problema, kad, kai privažiuoja daug lankytojų, jie nevengia užstatyti pravažiavimų, tada šiukšliavežės negali privažiuoti ištuštinti konteinerių. Nors yra pastatyti stovėti draudžiantys kelio ženklai, o pernai net STOP juosta buvo aptverta, žmonėms tai – nė motais“, – tokiu nesupratingumu piktinasi kapinių prižiūrėtoja Vitalija Paliovkina.
„Po manęs nors ir tvanas“ – gaila, kad dar nemažai žmonių vadovaujasi šiuo posakiu. Apie ateitį jie nemąsto, negalvoja, kaip tausoti gamtinius išteklius, kaip nepakenkti gamtai. Žmonės baiminasi klimato kaitos padarinių: sausrų, potvynių, žemės drebėjimų, tornadų, bet mažai ką daro, kad to išvengtų. Galbūt galvojama, kad nieko nenutiks, jei ne vietoje išmesiu kokią šiukšlę, bet jei taip darys daugelis, tai kiek tų šiukšlių susidarys? Viskam turi būti sava vieta, o pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų“, – savo samprotavimais nustebino kapinėse sutikta vilnietė Virginija.
Išties, namuose susidarančias atliekas jau rūšiuojame, tad kodėl to nedarome kapinėse? Juk žinoma, kad į aplinką patekęs plastikas gamtoje nesuyra apie 200 metų, stiklas – apie 500 metų ir ilgiau. Ar tokio palikimo norėtų ateinančios kartos?
P. S. Besikalbant su Kauno gatvės kapinėse sutiktais žmonėmis, paaiškėjo, kad kapinėse yra ir daugiau aktualių problemų. Apie jas skaitykite kituose „Kėdainių mugės“ numeriuose.
