Įstatymu apibrėžti tokius atvejus numatoma po Konstitucinio Teismo (KT) išvados, kad Vyriausybės darbo reglamentu numatyta galimybė į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę traukti nesuderintus klausimus prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Vidaus reikalų ministerija siūlo Vyriausybės įstatyme apibrėžti, kad ministerijos Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas iki posėdžio gali būti nederinamas su kitomis ministerijomis, kai jis teikiamas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, ekstremaliosios situacijos metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu minėtais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat kai teisės akto projektu siūloma skelbti gedulą.
KT liepą prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.
Vyriausybė šią pataisą aptars trečiadienį.
KT liepą prieštaraujančia Konstitucijai pripažino Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.
Anot KT, „tik įstatymu gali būti numatyti konstituciškai pagrįsti atvejai, kada Vyriausybės posėdžio darbotvarkė gali būti papildoma naujais, įprasta tvarka su ministerijomis ir kitomis Vyriausybės įstaigomis, suinteresuotomis valstybės institucijomis nederintais teisės aktų projektais, nurodant atitinkamus motyvus (be kita ko, priimant sprendimus karo ar nepaprastosios padėties metu, gaivalinės nelaimės atveju)“.
KT išvadą pateikė po to, kai pernai rudenį Vyriausybė skubiai iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą. Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines, paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuris tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai, dėl to jis ne kartą skambino aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.
Tuo metu teisme vyko viešojo intereso gynimo procesas dėl Druskininkų centre ant Vijūnėlės tvenkinio kranto statomo prabangaus gyvenamojo namo, praminto Vijūnėlės dvaru. Druskininkų savivaldybė šioms statyboms buvo davusi reikiamus leidimus, o prokuratūra siekė jas pripažinti neteisėtomis. Druskininkų meras yra pripažinęs, kad Vyriausybės nutarimo dalies dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimas – naudingas teismo procese.
