Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį pripažino neatitinkančiais tikrovės VSD teiginius apie R.Šukį, kurie buvo paviešinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikus tyrimą apie koncerno „MG Baltic“ įtaką politikams, paskelbus išvadas bei jų priedus – išslaptintas VSD pažymas.
„Po to, kai bylas nagrinėja teisėjai, kuriuos moko „MG Baltic“ bylose atstovaujantys advokatai, kai tokias bylas nagrinėja tokie teisėjai, manęs teismų sprendimai neįtikina. Aš galiu būti neteisus, bet šis teismo sprendimas, kartu ir E.Šato byloje, manęs asmeniškai neįtikina ir aš raginu skųsti iki galo šiuos sprendimus ir VSD, ir Seimo kanceliariją, ir mes tą darome. Aš pasitikiu specialiosiomis tarnybomis“, – BNS penktadienį kalbėjo parlamentaras.
Paklaustas, ar jį įtikins aukštesnių instancijų teismų sprendimai, NSGK pirmininkas prabilo apie esminės teismų reformos būtinybę.
„Aš manau, teismus reikia iš esmės, pabrėžiu, iš esmės reformuoti. Tam, kad teisingumas tarnautų ne siauroms grupėms, o visai visuomenei. Nes dabar teisingumas, ta praktika, kuri teismų suformuota per pastaruosius dešimt metų, kelia pasibjaurėjimą“, – svarstė komiteto vadovas.
Jis ragino VSD skųsti teismo priimtą sprendimą R.Šukio byloje.
Seimas praėjusią savaitę apskundė ir anksčiau priimtą teismo sprendimą Konkurencijos Tarybos vicepirmininko Elono Šato byloje. Prieš mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad Seimo paviešintos VSD pažymos teiginiai apie E.Šatą yra neteisingi ir žemina jo garbę bei orumą.
Seimo komitetui pateiktoje išslaptintoje informacijoje VSD mini R.Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.
VSD teigia, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A.Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R.Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus. Taip pat jo pavardė minima kaip tinkama „MG Baltic“ svarstant kandidatus į ministrus. R.Šukys taip pat minėtas kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.
Apylinkės teismas penktadienį pabrėžė, kad faktinė įvykių seka buvo kitokia nei VSD pateiktoje pažymoje. Be to, R.Šukio karjera klostėsi kitaip, nei rašoma pažymoje.
R.Šukiui, pasak V.Bako, jokių pretenzijų NSGK parlamentinio tyrimo išvadose nėra reiškiama, o „jo pavardė paminėta kažkur probėgomis“.
„Aš mačiau platesnį vaizdą ir mačiau, kad liberalų partijos kai kurie nariai iš esmės tarnavo siauroms interesų grupėms. Tas nešvarus ryšys buvo, ar kablelis ten ar ne ten padėtas, čia jau kitas klausimas. R.Šukio atveju ten kablelio klausimas“, – sakė komiteto pirmininkas.
„Žmogus (R.Šukys – BNS), dirbęs Seimo kontrolieriumi, kurio pareiga buvo ginti žmogaus teises, apskritai neadekvati jų reakcija, užuot tas teises gynęs nuo interesų grupių, nes iš esmės neteisėtas lobizmas, grubi įtaka buvo daroma žmogaus teisių sąskaita. Vietoj to, kad pradėjęs kažką tirti, žmogus pats puola institucijas, kurios bando stabdyti tą įtaką“, – penktadienį po teismo sprendimo kalbėjo V.Bakas.
Anot Seimo nario, teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tad pagrindo peržiūrėti NSGK tyrimą, kurio dalis rėmėsi VSD pateiktos informacijos pagrindu, nėra.
„Tyrimo išvados tikrai nebus peržiūrimos, kadangi šis teismo sprendimas yra neįsigaliojęs, jis, matyt, bus skundžiamas, tuo neabejoju. (...) Bet mano svarbiausias dėmesys, ne bylinėtis su tais žmonėmis, kurie figūruoja pažymose, jie patys tą turi paaiškinti, o priimti įstatymus – Civilinio turto konfiskavimo, Lobistinės veiklos įstatymus, kurie užkirstų kelią išvis tokiems dalykams“, – aiškino V.Bakas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas sausį paskelbė, kad parlamentaras V.Bakas padarė žalą koncerno „MG Baltic“ reputacijai, kai lygino jį su organizuota nusikalstama grupe ir kalbėjo apie koncerno žalą valstybei. V.Bakas vasarį šį sprendimą apskundė.
J.Olekas: abejonių išvadomis kyla
Kiti NSGK nariai skirtingai vertina situaciją. Socialdemokratas Juozas Olekas, susilaikęs NSGK tvirtinant parlamentinio tyrimo dėl interesų grupių poveikio išvadas, sako, kad teismų sprendimai verčia suabejoti ir pačiomis komiteto išvadomis.
Tuo metu konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad teismas greičiausiai negalėjo susidaryti išsamaus vaizdo negavęs visos VSD informacijos, o taip yra dėl žvalgybinio darbo pobūdžio.
„Aš buvau prieš Seimo komisijoje, nes operatyvinė medžiaga buvo paleista į viešumą, davė nepageidautinų ieškinių. Su operatyvine medžiaga, VSD pažymomis reikėtų elgtis atsargiau, o mūsų valdančiosios daugumos noras buvo kelti triukšmus. Tad tokią situaciją ir gavome. Tam tikrų abejonių tokie dalykai įneša, kada išvados paremtos tomis pažymomis, kurios teismų pripažįstamos ne visai atitinkančios tikrovės. Reikėtų dar susipažinti, kiek tai paneigta, gal iš dalies, bet aišku, kad tai rodo tam tikrą politikavimą tvirtinant išvadas“, – BNS sakė J.Olekas.
A.Anušauskas pripažino, kad išviešindama informaciją VSD turėtų atsižvelgti į tai, jog išvados gali būti paviešintos ir vėliau apskųstos teismui.
„Bet VSD vis dėlto turi ribotas galimybes pasitelkti ir pateikti dar papildomos informacijos, pagrindžiančios surinktą informaciją neatskleisdamas savo šaltinių. Tad šiek tiek uždaras ratas: informacija yra kaip ir pateikiama, bet pradėjus teisminį informacijos vertinimą, manyčiau, Valstybės saugumo departamentas čia neturi tiek galimybių pateikti dėl darbo specifikos visumą informacijos, kuri ne visa yra skelbiama“, – aiškino A.Anušauskas.
„Aš vis dėlto esu šalininkas tokios metodikos, kad VSD turi labai stipriai įvertinti visas, tarp jų – ir teisines pasekmes. Ne visada pavyksta tai padaryti“, – pripažino jis.
Seimo, Vyriausybės vadovai situacijos nekomentuoja. Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas BNS sakė, kad premjeras teismo sprendimo nekomentuos, kol su nutartimi nesusipažins. Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstovė spaudai tvirtino, kad parlamento vadovas „nekvestionuoja ir nevertina teismo priimto sprendimo“, tačiau pažymėjo, jog jis dar gali būti skundžiamas.
