Dėl šio tyrimo NVSC negali pateikti išsamesnės informacijos, kaip į Ž.Pinskuvienės rankas pateko nenuasmeninti COVID-19 pacientų duomenys.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) patvirtino skundą iš NVSC gavusi.
Paskelbė, kad rado neatitikimų
Vasario 4 dieną Ž.Pinskuvienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad nagrinėdama COVID-19 pacientų sąrašus, juose aptiko neatitikimų.
„Tačiau įdėmiau panagrinėjus sąrašus, juose atrandame ir Savivaldybės administracijos darbuotoją, ir kitų įstaigų darbuotojų, jau seniai pasveikusių ir porą mėnesių einančių į darbą. Ir žmogų, kuriam COVID-19 liga buvo nustatyta atlikus testą grįžus iš užsienio dar rudenį. Jis, praėjus saviizoliacijos laikui, vėl sėkmingai išvykęs atgal į šalį, kurioje dirba“, – sakoma Širvintų merės įraše.
Tai sukėlė tikrą audrą internetinėje erdvėje ir už jos ribų – teisintis, dėl ko nesutampa duomenys, turėjo ir NVSC direktorius, ir sveikatos apsaugos ministras.
Pastarieji pripažino klaidą, tačiau akcentavo, kad karantino (atlaisvinimo) kontekste svarbiausias rodiklis – naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.
Po Ž.Pinskuvienės išplatinto pranešimo apie susirgimų statistiką, Statistikos departamentas išplatino savo atsakymą – politikės žodžius pavadino melagienomis.
Sukėlė klausimų ministro patarėjui
Ž.Pinskuvienės paviešinta informacija sukėlė klausimų visuomeniniam sveikatos apsaugos ministro patarėjui Edgarui Kulikauskui, socialiniuose tinkluose žinomam „Ciniško chirurgo“ pseudonimu.
„Kokiu teisiniu pagrindu ji pažindinasi su kažkieno ligos istorijomis? Su kiekvienu miesto gyventojo apsilankymu pas psichiatrą dėl depresijos ar priklausomybės, pas chirurgą dėl hemorojaus, pas ginekologą dėl neplanuoto nėštumo, galiausiai pas dermatovenerologą dėl gonorėjos“, – kėlė klausimus medikas.
Politikė ir toliau tvirtina, kad jos skaičiavimo metodika teisinga, tačiau retoriką pakeitė, – vasario 12 dienos įraše jau kalbama apie tai, kad jai buvo pateikta nuasmeninta informacija.
„Turėdama prieš akis Savivaldybės specialisto, dirbančio su šia programa, pateiktą nuasmenintą informaciją, lyginu ją su pateikiama oficialios statistikos žemėlapyje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė politikė.
Susidomėjo duomenų sargai
Ar Ž.Pinskuvienės gauta ir išplatinta informacija nepažeidžia Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), ėmė aiškintis Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).
Inspekcijos atsiųstame komentare akcentuojama, kad asmens duomenų tvarkymas savaime nėra draudžiamas, tačiau jis turi būti atliekamas laikantis BDAR reikalavimų.
„Savivaldybės taip pat dalyvauja COVID-19 pandemijos valdyme (žr. pavyzdžiui, šį teisės aktą), todėl tam tikrų jų funkcijų įgyvendinimui asmens duomenys gali būti reikalingi. Valstybės ir savivaldybės institucijų keitimasis asmens duomenimis, kai tai atitinka BDAR reikalavimus, yra neatsiejama šių institucijų funkcijų vykdymo dalis. Tai nereiškia, kad konkrečiam tikslui gautus asmens duomenis savivaldybės galėtų tvarkyti neribotai. Savivaldybės, kaip duomenų valdytojai, privalo užtikrinti, kad šie asmens duomenys būtų tvarkomi tik konkrečiu tikslu, susijusiu su jų funkcijų vykdymu, ir tik nustatyta tvarka“, – rašoma Inspekcijos atsakyme.
Komentare taip pat pažymima, kad NVSC pateikė Inspekcijai pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą. Šiuo metu VDAI vertina šią informaciją.
Ekspertų nuomonės išsiskyrė
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresnioji teisininkė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir technologijų teisės ekspertė Raminta Stravinskaitė šioje situacijoje įžvelgia galimą gerosios BDAR praktikos netaikymą.
„Šiuo atveju vertintina, kad asmens duomenys buvo pateikti, neįvertinus teikiamos asmens duomenų apimties ir pažeidus duomenų kiekio mažinimo principą. Savivaldybei turėjo būti pateikiami tik tie asmens duomenys, kurie yra adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikėjo konkrečiam tikslui pasiekti“, – įvertino duomenų apsaugos ekspertė.
15min prenumeratoriams.
ir žiūrėkite be ribų.
Advokatų kontoros INVENT vadovaujantis partneris ir Mykolo Romerio universiteto profesorius Dr. Mindaugas Kiškis situaciją vertina kiek kitaip.
Jo nuomone, Ž.Pinskuvienė nepaviešino jokių asmens duomenų, o jai, kaip merei, būtina prieiga prie tam tikros informacijos.
„Jei ji (Ž.Pinskuvienė) žmonių pavardes ir vardus linksniavo viešai, tai yra jau kiti dalykai. Tačiau prieiga prie tokios apibendrinančios informacijos jai turėtų būti prieinama – kaip savivaldybė kitaip galėtų veikti?“ – komentavo teisininkas.
Anot jo, Ž.Pinskuvienė NVSC duomenis gavo ir informaciją tikrino teisėtai.
„Meras juk turėtų žinoti, ar tie duomenys realūs, ar tie žmonės tikri ir gyvena būtent toje savivaldybėje. Tikiu, kad Vilniaus savivaldybėje yra koks 10 darbuotojų, kurie galėtų daryti tą darbą. O Širvintose? Kažkodėl turiu jausmą, kad Širvintų merė spektro prasme daro daugiau nei Vilniaus meras, tiesiog todėl, kad ten mažiau žmonių ir ta informacija turi būti valdoma ir prieinama. Kažkas tą darbą turi atlikti“, – kalbėjo advokatas.
Tyrimą atliko ne pati
Ž.Pinskuvienės aiškinimu, skandalingą tyrimą ir paskaičiavimus atliko ne ji, o prieigą prie NVSC duomenų bazės turėjusi savivaldybės darbuotoja.
„Dar pavasarį, kai prasidėjo pandemija, savivaldybė buvo įpareigota skirti vieną žmogų, kuris turi teise dirbti su duomenų apsauga, nes žmogus turėjęs pasirašyti tam tikrus dokumentus. Ir tam žmogui davė prisijungimą prie NVSC „Juvare“ sistemos. Tas mūsų specialistas kiekvieną rytą atsidaro ir mato: papildomai „įkrito“ du žmonės, ar papildomai „įkrito’ keturi. Ir visą laiką matome tą bendrą sąrašą. O paskui mes matome, kad jis tik didėjja, bet nei kiek nemažėja. Tada mes matome, na, ne mes, ta specialistė, kartu pirmame aukšte jos sėdi, – (kita) specialistė, kuri jau dirba 2,5 mėnesio ji yra sąraše. Ir tada buvo pradėta žiūrėti pagal kiekvieną žmogų“, – pasakojo Ž.Pinskuvienė.
Pasak Ž.Pinskuvienės, sistemoje matomi asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, telefonas, adresas ir nurodyta data, kuomet buvo patvirtintas teigiamas COVID19 testas.
„Mes nematome, kokioje gydymo įstaigoje (žmogus registruotas aut.past). Nes mūsų ta mergaitė susiskambintų su ta įstaiga ir galima būtų paisaiškinti situaciją. Žmonės iš viso sąrašo pasako, kad tokioje ir tokioje įstaigoje (gydosi) ir mes paprašome, kad jie pasiskambintų savo gydytojui. Vyko toks dialogas, taip ir susidėliojome, išsiaiškinome“, – apie sergančiųjų skaičiavimo procesą pasakojo Širvintų merė.
Pasak Ž.Pinskuvienės, žmonėms skambino ir tyrimą atliko ne ji pati ar administracijos direktorius, o savivaldybės specialistė, turėjusi priėjimą prie „Juvare“ sistemos.
„O kas gi gali skambinti? Meras tikrai neskambins ir administracijos direktorius. Tik tas žmogus gali skambinti, nes jis pasirašęs
O kas gi gali skambinti? Meras tikrai neskambins ir administracijos direktorius. Tik tas žmogus gali skambinti, nes jis pasirašęs
. Po šiai dienai mes tų pavardžių, išskyrus tas savivaldybės tris specialistes, kurios buvo įrašytos sąraše, kad jos serga, nors jos seniai dirba, tai žinome tik apie jas“, – aiškino Ž.Pinskuvienė.
Širvintų merės tikinimu, ji pati nesijungė prie sistemos, nes neturi tam įgaliojimų.
„Merams išvis šioje situacijoje jokio darbo, jokių užduočių neturėtų būti. Išskyrus, gal koordinavimą tarp įstaigų, policijos ar dar kažko. Absoliučiai viskas užkrauta ant administracijos direktoriaus, ant operacijų centro vadovo ir iš esmės to specialisto, kuris yra priskirtas. Merai čia išvis galėtų nedaryti nieko“, – paaiškino Ž.Pinskuvienė.
