Sureagavo ir I.Šimonytė
Tokį mirusiųjų skaičių D.Kepenis paminėjo praėjusią savaitę vykusiame Seimo posėdyje, svarstant Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. Jomis buvo siūloma įteisinti privalomus skiepus nuo COVID-19 medikams ir socialiniams darbuotojams.
Kaip žinoma, parlamentarai nedidele balsų persvara pataisas atmetė, už jas balsavo tik valdančiųjų atstovai.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Dainius Kepenis dar prieš balsavimą agitavo nepritarti siūlymui.
„Daugybė Lietuvos žmonių šiandien meldžiasi, kad jums nepavyktų priversti medikus sulaužyti Lietuvos Konstituciją, tie žmonės, kurie kiekvieną dieną mato, kas darosi po skiepo, kurie žino, kad po žeme guli 4 680 žmonių su skiepu, supranta, ką daro, ir jie tikrai nebenori būti šitos pasaulinės mafijos sąmokslo aukomis“, – kalbėjo jis.
Seimo nario žodžius galima išklausyti vaizdo įraše nuo 54 min. 55 s žymos.
Taip pat skaitykite: „Girdėjo“ apie pasiskiepijusių globos namų gyventojų mirtis, bet tai nėra tiesa
Minėdamas situaciją kai kuriose šalyse, D.Kepenis pareiškė, esą vakcinacija neturi reikšmingos įtakos užkertant kelią COVID-19, ypač plintant koronaviruso omikron variantui.
Į parlamentaro žodžius sureagavo posėdyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė.
„Siūlyčiau kiekvieną dieną atsivertus kasdieninę statistiką pažiūrėti, kiek mirusių ir gulinčių reanimacijoje žmonių buvo skiepyti. Turėtumėt gėdos“, – jau po balsavimo sakė Vyriausybės vadovė.
Politiko žodžiais jau imta dalintis ir socialiniuose tinkluose.
Rėmėsi statistika
D.Kepenis portalui 15min nurodė po skiepų mirusių žmonių skaičių radęs Statistikos departamento duomenų bazėje. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad vakcinuotieji mirė vidutiniškai 45 dienos po skiepo.
Remiantis viešai skelbiamais atviraisiais duomenimis, iki sausio 24 d. mirė 4 651 žmogus, kuris buvo pasiskiepijęs. Čia pat nurodyta, kad „į šią lentelę patenka skiepyti asmenys, kurie mirė dėl bet kokių priežasčių“.
Šią informaciją (tiesa, skaičiai tuomet buvo mažesni) prieš porą mėnesių jau skelbė kitas Seimo narys „darbietis“ Aidas Gedvilas. Jis tuo metu aiškino, esą neįgudusius skaitytojus departamento pateikti duomenys klaidina ir skatina atrasti ryšį tarp mirčių statistikos ir vakcinacijos.
Taip pat skaitykite: Tiesa ar melas? A.Gedvilas kaltina Statistikos departamentą klaidinimu
Anot parlamentaro, ryšio tarp vakcinacijos ir mirčių negalima nustatyti dėl Statistikos departamento pateikiamų duomenų trūkumo. Tačiau kartu politikas neatmetė, kad jis galimas, ir paragino ieškoti „priežastinių ryšių“.
Seimo nario paskyroje „Facebook“ paminėti skaičiai pasėjo nemažai abejonių – dalis komentatorių juos suprato kaip įrodymą, kad nuo skiepų galbūt miršta žmonės.
Duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus manymu, Seimo narys problemą kėlė dirbtinai – priežastinio ryšio tarp šių duomenų ir vakcinacijos nėra. Statistikoje atskleidžiama viso labo tai, kad dėl bet kokios priežasties mirę žmonės per pastarąsias 90 dienų buvo pasiskiepiję pirma vakcinos doze.
Anot V.Zemlio-Balevičiaus, jei vakcinacija lemtų mirtis, sugretinus vakcinacijos ir mirčių įrašus tai akivaizdžiai turėtų matytis: po įrašo apie skiepą turėtų sekti mirties įrašas, imant visą populiaciją tarp to turėtų būti aiškus ryšys.
„Vakcinos nesuteikia nemirtingumo, todėl mirčių po vakcinacijos įrašų bus, net jeigu šitie įvykiai būtų visiškai nesusiję. Kas turėtų matytis, tai padidėjęs mirtingumas pirmomis dienomis po vakcinacijos“, – pažymėjo jis.
Ryšio tarp skiepų ir mirčių nenustatė
Nepageidaujamus šalutinius poveikius po skiepų Lietuvoje registruoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Ji dar nė sykio nenustatė, kad kas nors būtų miręs būtent dėl COVID-19 vakcinų, pavyzdžiui, dėl skiepo sukelto stipraus anafilaksinio šoko.
Tarnybos atstovės spaudai Aistės Tautvydienės teigimu, per visą vakcinacijos laikotarpį buvo gauti 32 pranešimai apie žmonių mirtis po vakcinacijos. 31 atveju priežastinis ryšys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas, vienas pranešimas dar tiriamas – aiškinamasi, ar mirtis tikrai įvyko Lietuvoje.
Kiekvieną pranešimą specialistai vertina individualiai. „Įtariamos nepageidaujamos reakcijos, taip pat ir mirties, priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus“, – 15min paaiškino A.Tautvydienė.
Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo pasireiškę nepageidaujamo poveikio simptomai, ar nustatyta laboratorinių ar kitų tyrimų pakitimų, ar yra kitų duomenų, patvirtinančių, kad tai galėjo sutrikdyti asmens sveikatą ar net sukelti mirtį.
Praėjusią savaitę VVKT paskelbė iki sausio 14-osios gavusi daugiau nei 7 tūkst. pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas dėl vakcinų nuo COVID-19. Iš visų reakcijų 449 buvo įvertintos kaip sunkios.
Šie pranešimai sudarė 0,16 proc. nuo visų sunaudotų vakcinų, kurių skaičius siekia daugiau nei 4,32 mln. Bent viena doze yra pasiskiepiję beveik 1,939 mln. gyventojų.
„Mirusiųjų amžiaus vidurkis, apie kuriuos buvo pranešta, – 75 metai, dauguma pacientų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį. Šių mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina buvo nepatvirtintas“, – teigė viršininkas Gytis Andrulionis.
Tarp mirties priežasčių vyravo kardialinės mirties priežastys, buvo 3 insulto atvejai, 2 plaučių uždegimo, vienas atvejis susijęs su sunkaus autoimuninio susirgimo atsinaujinimu. Taip pat gautas pranešimas apie mirtį dėl onkologinės ligos, pranešėjas įtarė, kad onkologinė liga pablogėjo po vakcinacijos.
Taip pat skaitykite: Žongliruodamas tikrais faktais D.Kepenis sėja abejones dėl vakcinų nuo COVID-19
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
