Trečia diena nežinios. Taip pastarąsias dienas pavadino Evelina, pasakodama 15min apie pastarųjų dienų įvykius. Kartu su vyru ir vos pusantrų metų sūnumi ji tikėjosi grįžti namo į Vilnių, tačiau, nors Tenerifę šeima palikti sugebėjo, dabar laiką stumia Berlyne.
Į Tenerifę išskrido sausio 10 d.
„Į Tenerifę mes išskridome peržiemoti dviem mėnesiams, t. y., bilietus pirkome lapkritį ir išskridome sausio 10 d. Dar jokio viruso grėsmės nebuvo Europoje, iš Kinijos irgi atkeliaudavo vos viena kita žinia apie naująjį virusą, tad išties net nekilo minčių, jog viskas taip pasisuks. Iš anksto buvome nusipirkę ir bilietus grįžimui kovo 14 d. Žiūrėjom skrydį kovo 10 d., bet tada atrodė, dar va tris dieneles ilgiau pabūsime, savaitgalį, kur šilta, o pasirodo, tos trys dienos būtų nulėmę žymiai sklandesnį mūsų grįžimą“, – pasakojo Evelina.
Nors ir išskrido dar gerokai iki virusui įsismarkaujant Europoje, šiandien Evelina svarsto, kad tas noras pabūti kelias dienas ilgiau ten, kur šilta, gerokai kiša koją.
„Dar penktadienį girdėjome ministro Aurelijaus Verygos raginimą, kad visi, kas gali, grįžtų į Lietuvą, o mūsų skrydis šeštadienį – naiviai tikėjome, jog grįšime. Svarstėme, galbūt likti saloje karantino laikotarpiui, nes skrendame su mažu vaiku, o oro uostai turbūt ir yra vieni didžiausių virusų židinių, žmonių juose tūkstančiai, visi bando savo šalis pasiekti. Bet ta nežinomybė dar labiau neramino, juk niekas nežino, kaip viskas klostysis toliau.
Supratome, kuo rizikuojame, bet atrodė – juk turime skrydį, grįšime ir užsidarysime namuose. Tikrai bijojau tos neaiškios padėties svetimoje šalyje“, – kalbėjo moteris.
Skrydžius nukėlinėjo, keitė
Tačiau turėti bilietus ir, kaip atrodė, garantuotą skrydį į namus, dar nereiškia tuos namus pasiekti.
„Skristi turėjome iš Tenerifės per Briuselį į Vilnių su Belgijos avialinijomis. Atvažiavome šeštadienį į oro uostą, trys valandos iki skrydžio, o ten sužinojome, kad skrydis atidedamas. Turėjo kilti 17.55 val., pagal naują laiką – jau tik apie 22 val. Likus pusvalandžiui vėl pokyčiai – atėjo darbuotojai ir pranešė, kad skrydis iš viso atšauktas.
Skristi turėjome iš Tenerifės per Briuselį į Vilnių su Belgijos avialinijomis. Atvažiavome šeštadienį į oro uostą, o ten sužinojome, kad skrydis atidedamas.
Gerai bent, kad oro linijų darbuotojai keleiviais labai rūpinosi, visus susodino į autobusus, apnakvindino viešbutyje. Ir žadėjo, kad ryte 8 val. bus skrydis, tai 5 val. ryte jau vėl turėjo paimt iš viešbučio. Kažkaip niekas nepanikavo, visi ramūs. Bet turbūt todėl, kad daugiausia skrido belgai“, – šypteli Evelina.
Naktį jie sulaukė dar vienos žinios: skrydis keičiamas, todėl ryte jie turės skristi į Briuselį, tada – Berlyną, o tik tada į Vilnių.
„Dar daugiau oro uostų – atsidusom. Tačiau tiek to, galvojom, svarbu namo. Tik sklandžiai ir toliau nevyko niekas. 8 val. lėktuvas neišskrido, sėdėjom ir laukėm be jokios informacijos, kol apie 11 val. pradėjo laipinti. Atsipūtėme, atrodė, kad gal vis dėlto pavyks. Be jokių problemų Briuselyje persėdome į kitą lėktuvą, atskridome. Čia jau teko dar kartą registruotis. Berlyne nebuvo vykdoma jokia priežiūra dėl koronaviruso, visiškai nieko“, – stebėjosi moteris.
Strigo Berlyne
Būtent Berlyne lietuvių laukė nemaloniausia staigmena. Anot Evelinos, iš pradžių oro uostas skelbė, kad skrydis įvyks 22 val., tačiau likus valandai buvo pranešta, kad jis atšauktas – esą Lietuva nebeįsileidžia lėktuvų, nes prasideda karantinas.
„Mes turėjome Vilnių pasiekti jau po vidurnakčio, pirmadienio naktį. Iš viso mūsų laukė gal 50 žmonių, visi Lietuvos piliečiai, visi sutrikę – kaip suprasti, kad Lietuva nepriima savų piliečių? Va čia jau pajutome baimę, kai kurie verkė. Ką dabar daryti? Nėra skrydžių, esame svetimoje šalyje, naktis, mažas vaikas.
Mes su keliais lietuviais užsisakėme viešbutį ir laukėme naujienų. Pirmadienį ryte dar buvo numatytas skrydis 15.30 val., bet tikimybė, kad lėktuvas pakils, jau atrodo lygi nuliui, jei Lietuva nebeišleidžia net savų piliečių, tai „Air Baltic“ tuščias neskris mūsų pasiimti į Berlyną. Žodžiu, situacija liūdnoka“, – kalbėjo Vokietijoje įstrigusi lietuvė.
Iš viso mūsų laukė gal 50 žmonių, visi Lietuvos piliečiai, visi sutrikę – kaip suprasti, kad Lietuva nepriima savų piliečių?
Dar naktį Evelina kartu su vyru nusprendė pamėginti paskambinti Užsienio reikalų ministerijos puslapyje nurodytu telefonu, kuriuo informacija teikiama visą parą (Užsienio reikalų ministerijos visą parą budintis telefonas +370 5 236 2444 (WhatsApp: +370 699 83537), el.paštas pilieciai@urm.lt).
„Susisiekėme su URM, bet jie nieko optimistiško nepasakė, tiesiog liepė ieškotis patiems, kaip grįžti, nes daug žmonių kreipiasi ir užtruks bent keletą dienų, kol jie galės ką nors pasiūlyti, jeigu galės, o tai dar neaišku. „Spartanas“ parskraidins 30-35 žmones, o norinčių grįžti gerokai daugiau. Tai tiesiog užsiregistravome ambasadoje ir laukiame žinių“, – nevilties neslėpė Evelina, teigdama, kad likti karantino laikui Vokietijoje tikrai būtų labai blogai.
Baiminasi dar vieno atšaukimo
Kol kas jie dar važiuoja į oro uostą ir tikėsis tiesioginio skrydžio. Jeigu jo nebus, sako bandysiantys pasiekti Rygą ir iš ten – namus Vilniuje, bet jau antradienį Latvija ketina uždaryti sienas, tad ir toks sprendimas daug vilties nekelia.
„Gal nuomosimės mašiną ir važiuosime per Lenkiją“, – svarstymais dalijosi Evelina. Tačiau kol kas ir Lietuvą iš Vokietijos per Lenkiją norėję pasiekti žmonės įstrigę pasienyje – apie tai daugiau skaitykite ČIA.
Vis dėlto šis skrydis įvyko – Evelina su vyru ir sūneliu vėlyvą pirmadienio vakarą nusileido Vilniuje: „Tikriausiai teks kelias valandas praleisti lėktuve, kol vyks visos patikros. Bet tai nieko tokio, svarbu atskridome.“
URM skelbia, kad Lietuvos Respublikos atstovybės vykdo piliečių, neturinčių galimybių savarankiškai grįžti į Lietuvą, registraciją. Ji skirta keliaujantiems piliečiams, kurie yra šalyje laikinai, neturi gyvenamojo ploto ir negali išskristi (nebėra jokių skrydžių, ar kitų galimybių parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje).
Situacija labai sudėtinga, ir, matyt, dalis gyventojų, kol šalys liks užsidariusios sienas, turės likti ten, nes bus tikrai tokių šalių, – sakė A.Veryga.
Registruojama bus iki kovo 17 dienos (antradienio) 18 valandos Lietuvos laiku.
Nesitikėjo pokyčio per parą
Tenerifėje strigo ir trumpiau ten atostogavę lietuviai. Kaip pasakojo 15min Tadas, jie ten išvyko, kai esą dar nebuvo draudimų ar rekomendacijų ten nevykti, todėl dabar jaučiasi palikti likimo valiai, susidūrę su nežinomybe, neteisybe ir Lietuvos valdžios institucijų abejingumu.
„Ypač šokiravo tai, kad mes, lietuviai, kurie turėjome iš anksto įsigiję bilietus iš Tenerifės į Varšuvą, buvome griežtai neįleisti į lėktuvą. Mūsų bilietus mums nežinant atidavė Lenkijos piliečiams. Jokie premjero žodiniai susitarimai dėl 72 val. leidimo kirsti sieną čia nebepadėjo. Na, o Lenkija savo ruožtu, akivaizdu, specialiai nepaleido lėktuvo iš Varšuvos numatytu laiku (manome, jog buvo siekiama sulaukti kovo 15 d. 00.00 val., kad per tą laiką būtų galima priimti palankius sprendimus, kuriems įsigaliojus būtų galima laisvai parsigabenti savo piliečius namo).
Na, o mes, lietuviai, palikti likimo valioje. Kelioms dienoms radome, kur apsistoti, tačiau tolimesnė situacija dėl apgyvendinimo neaiški. Baisu, kad galime atsidurti tiesiog gatvėje. Dėl paskelbto karantino esame užstrigę tarp 4 sienų, maisto atsargas vartojame taupiai, būtini vaistai sergantiems lėtinėmis ligomis eina į pabaigą. Lietuvos institucijos nieko aiškaus ir konkretaus mums nežada. Esame likę neapibrėžtam laikotarpiui su senkančiomis lėšomis, atskirti nuo savo vaikų, kurie likę Lietuvoje laukia grįžtančių tėvų“, – teigiama Tado persiųstame jo ir kitų lietuvių, įstrigusių Tenerifėje, skunde.
Žmonės, prašantys pagalbos, tvirtina tikrai nemanę, kad situacija gali pasikeisti per vieną parą.
Grįžti pavyks ne visiems
Pirmadienio rytą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad daliai Lietuvos gyventojų nespėjus grįžti ir kirsti Lietuvos sienos, teks laukti karantino pabaigos užsienyje.
„Situacija labai sudėtinga, ir, matyt, dalis gyventojų, kol šalys liks užsidariusios sienas, turės likti ten, nes bus tikrai tokių šalių, į kurias jau nebėra net ir tranzitinių skrydžių. Kai kam teks pasirūpinti, kur apsistoti tose šalyse“, – Lietuvos radijui sakė ministras.
Premjeras Saulius Skvernelis po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį teigė, kad su Lenkija deramasi dėl humanitarinio konvojaus norintiems grįžti į Lietuvą, taip pat dalį žmonių parskraidins „Spartanas“. Apie kitus jis nieko nepaminėjo.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad po Ispanijos Vokietija, Prancūzija yra tos šalys, kuriose daugiausia įstrigusių lietuvių. Jis taip pat užtikrino, kad tikrai visiems keliautojams nebus kompensuojami nuostoliai dėl neįvykusių kelionių – esą riziką turėjo suprasti ir patys keliautojai.
