2019 10 11

A.Kubilius: Ukrainos sėkmė – vienintelis instrumentas siekiant demokratinių pokyčių Rusijoje

Rugsėjo 26 d. Andrius Kubilius išrinktas „Euronest“ Parlamentinės Asamblėjos ko-pirmininku. Anot politiko, tai yra forumas, kuriam tenka didžiausia atsakomybė formuoti Europos Parlamento poziciją dėl Rytų Partnerystės politikos.

„Sieksiu, kad ta pozicija būtų ambicinga, aiški ir įkvepianti Rytų Partnerystės šalis įgyvendinti ambicingas reformas“, – anksčiau yra sakęs A.Kubilius.

Sieks ilgalaikės strategijos įgyvendinimo

Paprašytas apie „Euronest“ veiklą bei reikšmę paaiškinti plačiau, pašnekovas sakė, kad tai yra Parlamentinė Asamblėja, kurioje bendradarbiauja Europos Parlamento ir Rytų partnerystės šalių – Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Azerbaidžano, Armėnijos ir, teoriškai, Baltarusijos – delegacijos. Tiesa, dėl sudėtingos pastarosios politinės situacijos, baltarusių atstovai organizacijos veikloje nedalyvauja.

Anot studijos svečio, Rytų partnerystės klausimas itin aktualus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. „Matau galimybes, – kalbėjo jis, – išnaudojant „Euronest“ platformą siekti, kad ES turėtų žymiai ambicingesnį strateginį požiūrį į Rytų partnerystės šalis, o ypač – Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos ateitį.“

Vakarų Balkanų integracijos modelis galėtų tapti pavyzdžiu Ukrainai.

Be to, kaip pastebėjo pašnekovas, Rytų partnerystės klausimas taip pat svarbus ir naujajam ES užsienio politikos vadovui, buvusiam Ispanijos užsienio reikalų ministrui Josep Borelli, todėl tai puiki proga siekti užsibrėžto tikslo – ilgalaikės strategijos įgyvendinimo. Europarlamentaro teigimu, Vakarų Balkanų integracijos modelis galėtų tapti pavyzdžiu Ukrainai.

ES turi siųsti aiškią žinutę

Kalbėdamas apie Rytų partnerystės šalis jis pabrėžė, kad ES turėtų siųsti aiškią žinutę, kad tiek Ukraina, tiek ir Gruzija bei Moldova, ateityje galės tapti narėmis. Be to, anot A.Kubiliaus, ES viduje svarbu suburti valstybių koaliciją, kurios imtųsi Rytų partnerystės šalių integracijos lyderystės. Žinoma, kalbėjo parlamentaras, būtina ieškoti ir konkrečių politinių instrumentų.

„Esu įsitikinęs, kad sekančio dešimtmečio pabaigoje yra visos galimybės kalbėti apie konkrečias narystės datas tiek Ukrainai, tiek Gruzijai ir Moldovai. Šių šalių pažangos pavyzdys, mano manymu, galėtų turėti žymiai platesnę įtaką, nes tai padėtų ir tokioms šalims kaip Armėnija ar Azerbaidžanas, kurios šiek tiek atsargiau žiūri į tokį spartų integracijos procesą.“

Ukrainos sėkmė einant integracijos keliu, gali būti praktiškai vieninteliu instrumentu, kurį Vakarai turi ir gali panaudoti, siekiant padėti ateityje transformuotis ir pačiai Rusijai.

„Galų gale, ką mes visur bandome pabrėžti, – toliau kalbėjo jis, – Ukrainos sėkmė einant integracijos keliu, gali būti praktiškai vieninteliu instrumentu, kurį Vakarai turi ir gali panaudoti, siekiant padėti ateityje transformuotis ir pačiai Rusijai“, – kalbėjo jis.

Kalbėdamas apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono užmojį siekti dialogo su Rusija, A.Kubilius pasisakė griežtai – dialogas nepadės. Be to, pasak jo, ES privalo turėti ilgalaikę strategiją, padėsiančią Rusijai sugrįžti į demokratijos kelią.

Paklaustas, kaip vertina eurokomisaru tapusį Virginijų Sinkevičių, A.Kubilius teigė, kad nepaisant konservatorių ir valstiečių partijų nesutarimų Lietuvoje, jaunąjį politiką palaiko: „V.Sinkevičius atrodė labai neblogai klausymuose. Lyginant su kai kuriais kitais komisarais, kurių klausymuose taip pat teko dalyvauti, tai Virginijus atrodė labai neblogai ir savo jaunystę sugebėjo paversti privalumu, suformavęs gražiai nuskambėjusią nuostatą, kad yra pirmasis kandidatas į komisarus, gimęs jau po Berlyno sienos griūties.“

Į I.Rozovos atvejį būtina žvelgti plačiau

O kokį galimą Seimo narės Irinos Rozovos skandalo sprendimą europarlamentaras įžvelgia? A.Kubilius, visų pirma, pabrėžė, kad į šį atvejį būtina žvelgti plačiau: „Lietuva turi aiškiai įvardyti, kad tai yra Rusijos kišimosi į rinkimus, politinius procesus tiesioginis įrodymas. Tai reikia nagrinėti ne kaip vieno asmens, o kaip proceso klausimą.“

Gan kritiškai jis vertina ir prezidento Gitano Nausėdos norą siekti dialogo su Baltarusija: „Būtų gerai, kad prezidentas Nausėda visų pirma siektų dialogo Lietuvoje, šiuo klausimu.“ Jo teigimu, reikėtų apsvarstyti, kokiomis sąlygomis toks dialogas galėtų būti vystomas bei atsižvelgti į Astravo bei demokratijos ir žmogaus teisių aktualijas Baltarusijoje.

Plačiau apie galimas Rytų partnerystės kryptis, vadovavimą „Euronest“ bei Lietuvos politikos aktualijas pamatysite vaizdo įraše:

VIDEO: Pokalbis su A.Kubiliumi apie pirmininkavimą „Euronest“, Rytų partnerystę ir Lietuvos ateitį

Laida parengta bendradarbiaujant su Europos Liaudies frakcija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis