Tai, kad premjeras Saulius Skvernelis šalies vadovei Daliai Grybauskaitei daugiau kandidatūrų į aplinkos ministrus, greičiausiai, nebeteiks, nėra vienintelė pastarųjų dienų aktualija. Pirmadienį LVŽS frakcijos Seime narys Mindaugas Puidokas pareiškė dalyvausiantis šįmet gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose. R.Karbauskis anksčiau teigė nenustebsiantis dėl tokio politiko sprendimo.
Dabar interviu 15min komentuodamas naujieną, LVŽS pirmininkas sako, kad M.Puidokas prezidentu būti negalėtų, kad frakcijos kolegos nebeįmanoma atpažinti, o jo retorika ir elgesys – neadekvatūs.
R.Karbauskis tikina frakcijoje kelsiantis klausimą, ar M.Puidokas gali atstovauti Lietuvai delegacijose užsienyje.
– Išpranašavote, kad Mindaugas Puidokas eis į prezidentus. Kaip vertinate šį sprendimą?
– Išpranašavau turėdamas galvoje tai, kad jis tokioje būsenoje nesusigaudo realybėje. Liūdniausia dalis, kurią aš visai neseniai sužinojau, pasirodė feisbuke įrašai jį remiančių jo kolegų, kur yra šnekama, kad jis yra Dievo siųstas. Suprantu, kad tai yra tos „Sirijaus“ sektos požymiai, apie kurią buvo rašoma. Tai liūdina, nes tai gali reikšti ne tik, kad jam blogai su realybės suvokimu, bet gali būti, kad juo yra manipuliuojama.
Aš reiškiu didelį susirūpinimą. Suprantu, kad viskas atrodo pakankamai rimtai: žmogus daro spaudos konferenciją, pareiškimus, kandidatuos į prezidentus. Aš galiu tik įvertinti vieną dalyką: Seimo narys yra pirmą kadenciją, kažkuo Seime nepasižymėjo, didelių darbų nenuveikė. Jeigu šnekėti realiai, jam reikėtų labai daug dirbti tam, kad pakartotinai laimėtų vienmandatėje apygardoje.
Šnekant apie prezidentus, aš galiu tik savo asmeninę nuomonę pasakyti, kad Mindaugas Puidokas tikrai negalėtų būti prezidentu pagal jokias savo asmenines savybes. O įtariant, kad jam šiandien – blogai, tuo labiau.
Liūdina ši situacija. Seimo narys vienoje vietoje keistai šneka. Toks vaizdas, kad realybėje jis nesusigaudo visai. Sako, aš stabdau narystę partijoje, einu į prezidentus ir būsiu frakcijoje. Nelabai suprantu šito pareiškimo. Kada imi žmogų, kuris yra racionaliai mąstantis, kuris dėliojasi žingsnius, jis skaičiuoja [...]. Aš esu nevisiškai tikras, kad jis šneka tai, ką galvoja. Jis visą laiką skaito.
– Jūs sakot, kažkas kitas jam tekstus rašo?
– Bijau, kad taip gali būti. Nesu tikras tuo. Bet tai, kad jis skaito tekstus, rodo tai, kad tam yra ruošiamasi ir kad bet kokiu atveju tai nėra emocinis ekspromtas. Viskas absoliučiai paruošta – ir klausimai iš salės, ir jo pasisakymai. Tą mes akivaizdžiai matome.
Aš galiu tik pasakyti vieną ir tą gali patvirtinti praktiškai bet kuris frakcijos narys – atpažinti M.Puidoko nebeįmanoma. Ir šitas pasikeitimas įvyko per labai trumpą laiką, per du mėnesius.
– Jūs sakote, kad tada, kai ėjote kartu į Seimo rinkimus, nematėte, kad jis yra, anot jūsų, neracionalus?
– Ne, čia yra būsena. Tai nėra kažkas naujo Lietuvoje, yra žmonių, kurie turi šitą problemą. Ypatingai politikų tarpe, ir aktorių tarpe pasitaiko tokių, ir kitų visuomenės grupių – čia nėra išskirtinų grupių, kur gyvenama kažkokioj kitoj tikrovėj. Čia mano nuomonė, aš nesu medikas, aš tiesiog vertinu – per tuos ketverius metus nemačiau tokių požymių.
Aš mačiau, kaip jis džiaugėsi pokyčiais, kaip jis sveikinosi su Sauliumi Skverneliu, kaip jis norėjo dėmesio, koks buvo draugiškas su visais, ir staiga per du mėnesius absoliučiai kardinaliai pasikeitė. Visiškai. Klausausi pareiškimų ir pats neatsistebiu. Apie kažkokius frakcijos žmones, kurie jį remia, kas yra visiškas... Žmogus adekvačiai mąstantis negalėtų tokių dalykų šnekėt, nes tai yra absoliučiai nesąmonė [...].
Kaip politikas aš turėčiau piktintis, bet aiškiai matau, kad čia ne tas M.Puidokas.
Jis tikrai sirgo du sykius stipriai su temperatūra, po to jis buvo dvejose didelėse komandiruotėse, krūvis didžiulis. Po to tie Kauno įvykiai. Krūvis buvo toks, kokio jis gyvenime tikriausiai neturėjo. Ir tai paaiškintų tai, kas galėjo atsitikti.
Aš labiau rūpinuosi, negu piktinuosi. Kaip politikas aš turėčiau piktintis, bet aiškiai matau, kad čia ne tas M.Puidokas. Kad jo pareiškimai ir jo elgesys tapo visiškai neadekvatūs tam M.Puidokui, kurį aš pažįstu ketverius metus. Ir aš darau prielaidą, kad jis nėra tas pats asmuo, kad jis truputį pasimetęs realybėje.
– Sakote, kad rūpinatės. Gal rekomenduotumėte jam kreiptis į gydytojus?
– Aš nieko negaliu jam rekomenduoti. Tokio būsenoj, kaip suprantu, rekomendacijos nepadeda. Šeima, kažkas, kas pastebės kažkokius požymius... Jeigu visiems viskas gerai, man irgi gerai, ką aš galiu pasakyti.
Aš tikrai nesiruošiu žeminti to žmogaus. Sėkmės jam. Jeigu visiems viskas gerai, tvarkoj, man asmeniškai tai netrukdo. Tik gaila būtų, jeigu jis turi tą problemą, kurią įtariu, ir niekas to nepastebėtų. Ir visi pratylėtų.
– O ką jūs įtariate?
– Man atrodo, jam – realybių susimaišymas.
– Jeigu Mindaugas Puidokas išeitų iš frakcijos arba būtų pašalintas, jūs Seime netektumėte daugumos. Ar svarstote galimybę jį šalinti? Tikriausiai ne?
– Žmogus, kuris yra tokioje būsenoje, pagal logiką, negalėtų būti mūsų frakcijos atstovu įvairiose delegacijose. Mes paprasčiausiai tuo nerizikuosim. Čia jau nebe mūsų įvaizdis. Čia Lietuvos įvaizdis. Aš tikrai rimtai šnekėsiu su frakcija, kad mes negalėtumėm sau leisti tokios prabangos rizikuoti.
O dėl daugumos atsakymas labai paprastas. Daugumą visą laiką atspindi balsavimas dėl biudžeto. Kai Mindaugas sirgo [...], jo nebuvo balsuojant dėl biudžeto. Fiziškai nebuvo. N.Puteikis (parlamentaras Naglis Puteikis, pirmadienį pranešęs pasitraukiantis iš Seimo „valstiečių“ frakcijos – 15min) nebalsavo už biudžetą. Mes už biudžetą gavome 84 balsus. Šnekant apie tai, kad tie žmonės, kurie šitaip elgiasi – bus jie, nebus, išeina, neišeina – jų balsų nebuvo tuose 84-iuose. Reiškia, mes turime absoliučią daugumą be abejonių.
– Sakote, jei ir M.Puidoko neliktų, jūs vis tiek ramiai priimtumėte įstatymus Seime?
– Laisvai, be jokių problemų. [...] Situacija visiškai valdoma, dauguma dėl šitokių dalykų tikrai nepatirs jokio nepatogumo, jokios problemos.
Taip, mes turime pastovią įtampą, jeigu, pavyzdžiui, 10 mūsų kolegų išvyksta į komandiruotes, mes galim neturėti 71 balso. Jūs esate matę atvejų, kada opozicija ištraukia korteles ir mes neturime 71. Jie tą daro sąmoningai, kad negalėtume priimti tam tikrų įstatymų, bet mes po to susirenkame, pasistengiame, kad nebūtų išvažiavusių, ir priimam tuos sprendimus, surenkam tą 71-ą [...].
– Ministras pirmininkas sako neieškosiantis teikimui kito aplinkos ministro. Seimo pirmininkas kviečia ministrą pirmininką to naujojo ministro ieškoti. Kaip jūs matote visą šią situaciją? Ar nedaro valstybei žalos tai, kad Aplinkos ministerija veikia be nuolatinio vadovo?
– Tikrai nedaro jokios žalos, nes yra ministras, kuris pavaduoja. Mes tokių situacijų turėjome daugybėje ministerijų ir ne vieną sykį [...].
Visą laiką taip buvo: suderinama kandidatūra, tik tada ji įvardijama. Ir visą laiką buvo patvirtinamos kandidatūros, kurios suderintos. O čia pirmą kartą suderinta kandidatūra nepatvirtinama. Kaip tai suprasti? Galime suprasti paprastai – tai yra politikavimas, bandymas parodyti, kad premjeras teikia netinkamas kandidatūras.
Aš dar sykį pakartosiu – kandidatūrų, jeigu aš neklystu, ar trys, ar keturios buvo siūlomos dar prieš tai, kurios netiko. Ir mes iš pagarbos prezidentei ir susitarimo – niekada jos nebuvo įvardinamos. Netiesa sakoma, kad kandidatūra nebuvo suderinta. Tai yra netiesa.
Jei pateiksim dar vieną kandidatūrą, gali būti tas pats. Jeigu prezidentė nutarė, pakeisti žaidimo taisykles, [jeigu] ji nutarė, „dabar aš pradėsiu žeminti premjerą tokiais pareiškimais, matot, jūs nemokat parinkti kandidatų, matot, Vyriausybėj nėra moterų“, kam veltis mums į tą žaidimą, nes tai jau yra žaidimas. Tai – politikavimas, neracionalu.
– O nemanot, kad neracionalu neteikti kandidatūros iš principo?
– Kas sakė „iš principo“. Nesako „iš principo“. Realiai kam teikti, kam pakišinėti žmones. Juk viceministrė buvo realiai tiesiog panaudota tokiam politikavimui ir pakišta. Ją pakišo ne premjeras, o šiuo atveju, prezidentės sprendimas jos netvirtinti, kai tai buvo suderinta.
– Ar jūsų nuomone yra viskas gerai, kad mes gyvensime be nuolatinio aplinkos ministro?
– Jūs supraskite, kas yra ministras. Ministras formuoja ministerijos politiką. Ministerijos politika yra formuojama Vyriausybės programos pagrindu. Nereikia sureikšminti ministro kaip to žmogaus, kuris sprendžia klausimus ministerijoje. Jis formuoja ministerijos politiką.
Realiai, kaip sakiau, pavaduoja jį kitas ministras (aplinkos ministro pareigas laikinai eina energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas – 15min), kuris puikiai žino Vyriausybės programą ir kuris politinę funkciją atlikti gali. Visas kolektyvas ministerijos dirba. Niekas nepasikeitė, departamentai dirba.
Ministro pagrindinė funkcija kokia – atstovauti ministerijai ir politinei darbotvarkei Vyriausybėje. Realiai, energetikos ministras tą funkciją atlieka – jis Vyriausybei atstovauja ir Aplinkos ministerijos politinius klausimus. Ir čia jokios bėdos nėra [...].
Politinėje sandaroje ministro laikinas nebuvimas nieko nesugriauna.
Politinėje sandaroje ministro laikinas nebuvimas nieko nesugriauna. Sugriautų, jei departamento vadovo nebūtų ar kokio kito žmogaus, kuris konkrečiai kažką kuruoja, kuris kasdien priiminėja sprendimus. O ministras realiai pasirašinėja po aktais, kuriuos paruošia visa ministerijos administracija. Ministras, ar tas, ar tas būtų... [...]
– Jūs kalbate, kad mums gyventi be departamento vadovo būtų sudėtingiau nei be ministro. Bet jūs mums žadėjote profesionalų Vyriausybę, o dabar sakote, kad ministras tik atstovauja ir pasirašinėja?
– Ne, ne. Atleiskit man, bet jūs dabar kažkaip keistai bandot... Jeigu mes šnekame apie profesionalų Vyriausybę, pirmą sykį per visą istoriją ministrai patys formavo savo kabinetus. Visą laiką, beveik 30 metų, kabinetus ministerijose formuodavo ne ministrai, o formuodavo politikai – partijos, kurios laimėdavo rinkimus. Pirmą sykį ministrai pasirinko viceministrus. Pirmą sykį jiems, kaip profesionalams, buvo atiduota valia sutvarkyti ministeriją taip, kaip jie mano. Jie pilnai prisiima atsakomybę.
Jeigu šnekėt apie patį [aplinkos] ministrą, buvo premjero pareiškimas, kad galbūt bus priimtas sprendimas, jei nebus naujo ministro, stiprinti politinę komandą. [...] Gali būti, kad premjeras siūlys tam kelių mėnesių laikotarpiui, jeigu nebus sprendimo dėl paties ministro, pakeisti viceministrus ar vieną viceministrą. Aš nežinau, ką jis turi galvoj, bet pareiškimą dėl politinės komandos stiprinimo supratau taip.
M.Puidoko atsakas R.Karbauskiui
15min komentuodamas R.Karbauskio išsakytą teiginį dėl to, kad tekstus kalboms galimai rašo ne pats, M.Puidokas tai paneigė – tikino, kad juos rašo tardamasis su padėjėjais, o galutinius pataisymus daro pats.
Atsakydamas dėl „sumaišytų realybių“, M.Puidokas aiškino, kad jam apmaudu dėl R.Karbauskio prisiimto gydytojo vaidmens. Jis teigė, kad maišyti gripą su psichine, dvasine būsena yra „kenksmingas naratyvas Lietuvai“, ir tvirtino pasigendantis R.Karbauskio argumentų.
Iš frakcijos politikas sakė nesitraukiantis, nes kolegas esą jį palaiko ir ragina pasilikti.
Pirmadienį M.Puidokas lankėsi 15min studijoje. Interviu su juo – čia.
