Mobiliųjų komandų skaičius išaugo dvigubai
Lig šiol Lietuvoje veikė 12 mobiliųjų komandų – 10 apskrityse ir dvi didžiuosiuose miestuose, Vilniuje ir Kaune. Nuo sausio 1 dienos specialistų gretos išaugo dvigubai. Kiekviename teritoriniame vaiko teisių apsaugos skyriuje veiklą pradėjo po antrą mobiliąją komandą, taigi šiuo metu jų skaičius siekia 24.
Kaip 15min teigė K.Stepanova, mobiliosios komandos tikslas – suteikti skubią intensyvią pagalbą į krizę patekusiai šeimai, nedelsiant po realios grėsmės vaikui nustatymo. Tai yra kompleksinė trijų specialistų – socialinio darbuotojo, psichologo, ir specialisto, dirbančio su priklausomybę ar jos simptomų turinčiais asmenimis ir jų šeimos nariais, pagalba pagal kiekvienos šeimos poreikius.
Užtikrinamas pagalbos operatyvumas, prieinamumas, individualumas.
Paprašyta papasakoti plačiau apie šių specialistų darbą, pašnekovė paaiškino, kad pagalba teikiama įvertinus šeimos situaciją ir identifikavus problemas, sukėlusias krizę, šeimos gyvenamojoje vietoje – taip užtikrinamas pagalbos operatyvumas, prieinamumas, individualumas. Beje, anot jos, tokios rūšies pagalba šeimoms yra naujovė Lietuvoje.
„Vienas pagrindinių principų – bendradarbiaujančio ryšio su šeima kūrimas užmezgant kontaktą, suteikiant informaciją, mažinant pasipriešinimą, neigiamas nuostatas, sukuriant pasitikėjimą vienas kitu ir abipusį ryšį, motyvuojant priimti pagalbą – taip užtikrinamas sklandus šeimos narių bendradarbiavimas ne tik su mobiliosios komandos specialistais, bet ir vėliau šeimai bendraujant su atvejo vadybininku bei kitais specialistais“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė.
Pašnekovė išaiškino, kad intensyvaus darbo su šeima pabaigoje mobilioji komanda teikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima. Jos parengiamos atsižvelgiant į konkrečios šeimos poreikius, rizikos ir saugumo veiksnius bei galimybes, yra visapusiškos, kompleksiškos, apimančios trijų specialistų veiklos sritis.
Pasak K.Stepanovos, pagalba gali būti teikiama šeimos gyvenamojoje vietoje arba kitoje sutartoje vietoje, šeimai apsigyvenus pas giminaičius. „Taigi, – apibendrino ji, – dirbdamos intensyvų darbą su šeimomis, mobiliosios komandos važinėja po visą miestą ar apskritį.“
Per metus pagalbos sulaukė 1310 šeimų
Paprašyta papasakoti, kokių dar pokyčių atsirado VVTAĮT mobiliųjų komandų darbe, K.Stepanova priminė, kad nuo sausio neliko grėsmės vaikui lygių, todėl nuo šiol specialistai tėvams ir vaikams pagalbą teiks tada, kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis, kitaip tariant, realus pavojus saugumui, sveikatai ar gyvybei.
„Pavyzdžiui, – pridūrė ji, – gali būti smurtas šeimoje, seksualinė prievarta, atvejai, kai vaikas pats save žaloja, vartoja narkotines medžiagas, o jo tėvai tą ignoruoja ar nesugeba, nesiekia užtikrinti vaikui pagalbos, saugios aplinkos ir panašiai.“
Pagalbą teiks ne 14 dienų, kaip buvo anksčiau, o 30.
Dar viena gera žinia krizėje atsidūrusioms šeimoms – nuo šiol mobiliosios komandos pagalbą teiks ne 14 dienų, kaip buvo anksčiau, o 30. Be to, esant poreikiui, šį laiką galima pratęsti 10 dienų. Kaip paaiškino K.Stepanova, toks pakeitimas susijęs su tuo, kad krizę patiriančiai šeimai reikia daugiau dėmesio, intensyvesnės pagalbos.
15min pašnekovė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė K.Stepanova teigė, kad per 2019 metus mobiliosios komandos intensyvią pagalbą suteikė 1310 šeimų, tai yra, vidutiniškai dirbo su 6 šeimomis per mėnesį, tačiau Vilniaus bei Kauno miestų, taip pat Vilniaus ir Kauno apskričių teritorinių skyrių mobiliosios komandos teikė intensyvią pagalbą vidutiniškai 9-10 šeimų per mėnesį. Vienas mobiliosios komandos susitikimas su šeimos nariais gyvenamojoje ar kitoje darbo su šeima vietoje vidutiniškai trunka apie 2 valandas.
„Siekiant dar kokybiškesnės ir kvalifikuotesnės pagalbos šeimoms, buvo pakoreguoti reikalavimai mobiliųjų komandų specialistams, patikslintos mobiliųjų komandų specialistų funkcijos. Kaip žinoma, mobiliojoje komandoje dirba psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomybę ar jos simptomų turinčiais asmenimis ir jų šeimos nariais. Dar labiau akcentuojame mobiliosios komandos specialistų bendradarbiavimą su atvejo vadybininku, nes siekiame, kad pagalba šeimai būtų nuosekli, struktūruota, o atskiri specialistai derintų savo veiksmus“, – kalbėjo pašnekovė.
Pagalba ypač vertinama ir veiksminga
15min paklausta, kodėl buvo pakeista anksčiau galiojusi tvarka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė paaiškino: „pastebėjome, kad mobiliųjų komandų specialistų teikiama pagalba yra ypač vertinama ir veiksminga, tačiau trunka per trumpai, kad įvyktų tikri pokyčiai. Lietuvoje iš tiesų gana unikalu, kad ne šeima vyksta pas specialistus, bet specialistai atvyksta į šeimos namus – dalis gyventojų pirmą kartą per gyvenimą susidūrė su psichologu arba specialistu, dirbančiu su priklausomais asmenimis.“
Krizę patirianti šeima negali būti apsupta ypatingai didelio kiekio specialistų, nes tai keltų didelį stresą.
Be to, kaip teigė K.Stepanova, pakeitimais aiškiau apibrėžtos komandų funkcijos, darbo sritis. „Norime išvengti, – pridūrė ji, – mobiliųjų komandų ir socialinių paslaugų įstaigų funkcijų dubliavimo – krizę patirianti šeima negali būti apsupta ypatingai didelio kiekio specialistų, nes tai keltų didelį stresą.“
Ar komandos yra pasiruošusios pokyčiams? Anot pašnekovės, specialistai dalyvavo specialiuose mokymuose, o prie komandų prisijungę nauji nariai dalyvauja VVTAĮT direktoriaus įsakymu patvirtintoje adaptacijos programoje.
Mobiliųjų komandų darbas iš arti: kiekvienas atvejis – unikalus
Su mobiliųjų komandų darbu iš arčiau susipažinti leido 15min studijoje anksčiau apsilankiusios, 153 šeimoms pagalbą jau suteikusios specialistės – priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė, psichologė Giedrė Starkevičiūtė ir socialinė darbuotoja Gitana Salickienė.
„Mūsų darbe labai svarbus bendradarbiavimas ir dvipusis ryšys, kad ne tik mes savo pagalbą siūlom, bet taip pat skatiname prisidėti tėvus, bendradarbiauti geranoriškai, nes jie yra savo gyvenimo ekspertai. Aišku, būna visokių situacijų ir kartais vaikai negali grįžti į šeimą, bet dažniausiai džiaugiamės tuo, kad tėvai deda pastangas ir nori susigrąžinti vaikus“, – pasakojo G.Starkevičiūtė.
G.Salickienė, paprašyta paaiškinti, kaip iš arti atrodo specialistų darbas, paaiškino, kad gavus pavedimą, visų pirma, vertinama turima informacija, susiję dokumentai, konsultuojamasi su kitais specialistais ir tik tada vykstama į šeimą. Psichologė atskleidė, kad kiekvienas atvejis – unikalus, o šeimos dažniausiai reaguoja liūdesiu ir išgyvena sunkius jausmus, todėl komandai svarbu nuraminti žmogų, kad jis nepalūžtų.
G.Starkevičiūtės teigimu, pasitaiko priešiškai nusiteikusių ir net abejingų šeimų, bet galiausiai pavyksta susivienyti dėl bendro tikslo – vaiko gerovės.
„Kai kurios šeimos nesupranta, kad situacija prasta, dėl to, kad vaikai paimami ne pirmą kartą ir visada juos grąžindavo – užtekdavo tik išsiblaivyti. O dabar mes sakome, kad vaikams tai nesaugi aplinka, kad tai juos pažeidžia kaip asmenybes ir, kad norime padėti šeimą atstatyti. Tikrai, kai kuriems tėvams, ypač kai būna vaikai iš šeimos paimami ne pirmą kartą, reikia paaiškinti, kad situacija tikrai yra sudėtinga“, – patirtimi dalijosi psichologė G.Starkevičiūtė.
15min studijoje apsilankiusi priklausomybės ligų specialistė B.Jogaitė atskleidė, kad dažniausiai pasitaikanti vaikų paėmimo priežastis – tėvų priklausomybė nuo alkoholio. Džiugu, kad šeimos sutinka priimti mobiliosios komandos pagalbą – iš daugiau kaip 150 šeimų, su kuriomis specialistėms teko dirbti, pagalbos atsisakė vos viena.
