Siekis – orientacija į rezultatą
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė įsitikinusi, kad nors darbą viešajame sektoriuje gana griežtai reglamentuoja valstybės tarnybos ir viešojo administravimo įstatymai, tai nereiškia, kad čia darbas negali būti įdomus, dinamiškas, orientuotas į rezultatus, kuriais siekiama realios naudos žmogui.
„Pokyčiai valstybės tarnyboje vyksta ne vienerius metus, tačiau šiandienos situacija vis dar netenkina nei pačių valstybės tarnautojų, nei gyventojų, nei sprendimų priėmėjų. Laukti nebeturime laiko – mums jau dabar reikia grėsmėms atsparaus ir efektyvaus viešojo sektoriaus. Tam būtina turėti stiprius, įgalintus lyderius ir į rezultatus orientuotus dirbančiuosius. Taip pat būtina nuolatos stebėti ir vertinti jų darbo efektyvumą“, – įsitikinusi A. Bilotaitė. Ji priduria, kad tik tokiu būdu bus galima užtikrinti kokybiškas ir laiku suteikiamas paslaugas šalies gyventojams.
Pertvarkos rengėjai siūlo naują atlygio politiką, pareiginę algą apskaičiuojant pagal vidutinį šalies darbo užmokestį – dabartinis bazinis dydis nėra niekaip pririštas prie objektyvių ekonominių rodiklių. Be kita ko, tai neleidžia palyginti darbo užmokesčio valstybės tarnyboje ir kituose sektoriuose.
Ketinama atsisakyti ir priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje. Pasak ministrės, ši darbo užmokesčio dalis visiškai nemotyvuoja dirbti efektyviau ir siekti rezultatų.
Atlygis turėtų būti mokamas už darbo rezultatus, o ne už praleistą laiką tarnyboje
„Atlygis turėtų būti mokamas už darbo rezultatus, o ne už praleistą laiką tarnyboje“, – teigia A. Bilotaitė ir pabrėžia, jog pačių valstybės tarnautojų netenkina dabartinė atlygio politika. Priedas už stažą iškreipia rinką – vienodas funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimas gali skirtis net 30 proc.
Pokyčiai prasidės nuo vadovų
Pašnekovė įsitikinusi, kad pertvarką būtina pradėti nuo vadovų grandies stiprinimo. Ji pripažįsta, kad prisikviesti kompetentingus vadovus į valstybės tarnybą – iššūkis. Net trečdalis konkursų į viešųjų įstaigų vadovo vietą neįvyksta. Kartais vadovauti viešajai įstaigai nenorima visai ne dėl to, kad privatus sektorius siūlo didesnį atlygį, kaip dažnam gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Paprastai vadovai profesionalai turi viziją, kokie pokyčiai reikalingi, kaip juos inicijuoti ir kada bus galima matyti rezultatus, tačiau, pradėję planuoti konkrečius veiksmus, dažnai pamato, kad elementarūs dalykai, kurie galimi vadovui versle negalimi valstybės tarnyboje. Pavyzdžiui, valstybės įstaigos vadovas negali suformuoti norimos komandos ar nuspręsti, kokį atlyginimą jiems mokėti“, – kalba vidaus reikalų ministrė.
Vadovams numatoma suteikti daugiau atsakomybės ir daugiau įrankių įgyvendinti pokyčius. Pertvarkos rengėjai stiprius vadovus sieks pritraukti ir konkurencingu atlyginimu. Jų darbo užmokestį planuojama susieti su jų išsikeltais tikslais ir pasiektais rezultatais, kurie turės būti aptarti priimant į darbą ir įtvirtinti pasirašant susitarimą.
Centralizuotas vadovų karjeros valdymas
Pastarieji metai valstybei buvo kupini iššūkių, tokių kaip pandemija, per sieną su Baltarusija plūstantys neteisėtai migrantai, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Efektyvius sprendimus reikėjo priimti nedelsiant.
„Gyvename permainų laikotarpyje, todėl stipri valstybės tarnyba dar niekad nebuvo tokia svarbi šalies raidai. Jei norime nesustoti, judėti į priekį, turime sukurti tokias sąlygas, kad stipriausi šalies protai, kompetentingiausi profesionalai ateitų ir norėtų likti valstybės tarnyboje, siektų rezultatų ir kurtų valstybę, kurioje saugu ir gera gyventi. Turime sudaryti jiems tinkamas sąlygas“, – neabejoja ministrė.
Ji pastebi, kad daugelis ES ir EBPO šalių, norėdamos užtikrinti kryptingą vadovų paiešką ir atranką, jų ugdymą ir karjeros valdymą, vadovų korpusą valdo centralizuotai. Šią patirtį iš dalies numatoma pritaikyti ir Lietuvoje. Bus siūloma iš dalies centralizuoti valstybės tarnautojų atrankos sistemą: konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai. Konkursai į karjeros ir laikinųjų valstybės tarnautojų pareigas būtų decentralizuoti, leidžiant vadovui pačiam spręsti dėl savo komandos sudėties ir apimties.
Silpnoji vieta, kurią reikia stiprinti
Viena didžiausių šalies viešojo sektoriaus problemų – menkai ugdomi valstybės tarnautojų įgūdžiai, todėl valstybės tarnautojų gebėjimai yra silpniausia valstybė tarnybos grandies vieta. Pagal šį kriterijų Tarptautiniame valstybės tarnybos efektyvumo indekse Lietuva užima vos 36 vietą iš 38.
„Tai rodo, kad šaliai reikia efektyvesnio žmogiškųjų išteklių valdymo: būtina užtikrinti tinkamą valstybės tarnybos darbuotojų ugdymą, kad jų gebėjimai atitiktų šiandienos poreikius, reikia numatyti veiklos vertinimo kriterijus, kurie būtų orientuoti į rezultatus, efektyviai motyvuojančias priemones“, – pastebi A. Bilotaitė ir priduria, kad iki šiol šalyje nėra įstaigos, kuri būtų atsakinga už viešojo valdymo politikos įgyvendinimą, biudžetinių ir viešųjų įstaigų stebėseną.
Nuo ateinančių metų pradžios ši funkcija bus patikėta Viešojo valdymo agentūrai, kuria taps Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Naujos kartos agentūroje bus sutelktas visas žmogiškųjų išteklių valdymas, kompetencijų ugdymas, viešojo sektoriaus įstaigų stebėsena. Naujoji agentūra visoms šalies viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms teiks rekomendacijas dėl įstaigų valdysenos tobulinimo.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.
