Taip Lietuvos policija 15min komentuoja penktadienį susiklosčiusią situaciją, kuomet iškvietimą gavusiems policininkams nebuvo leista patekti į Seimą ir patikrinti Gedimino Kirkilo blaivumą.
Tuomet kilus įtarimų dėl „socdarbiečių“ lyderio G.Kirkilo blaivumo, iškviestų policininkų į Seimą neįleido pats Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Daug kam kilo klausimų – negi pareigūnai, esant įtarimui, kad Seimo narys darbo vietoje yra neblaivus, nieko negali padaryti?
Policijos atsakymai leidžia suprasti – jų galios šioje situacijoje išties mažos. Kadangi buvimą neblaiviu darbo vietoje Lietuvos įstatymai traktuoja kaip darbo drausmės pažeidimą, bet ne nusikaltimą savaime, jei Seimo pirmininkas galimo pažeidimo neįžvelgia ir pats nesikreipia į pareigūnus, Seimo nariai darbe neblaivūs gali būti kiek tik nori.
Teisinio pagrindo veržtis į Seimą nebuvo
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus atsiųstuose atsakymuose į 15min klausimus pabrėžiama, kad sprendžiant, ar pareigūnai konkrečiu atveju gali patekti į patalpas nesant patalpos savininko ar gyventojo sutikimo arba teismo sprendimo, o esant būtinybei – ir prievarta, remiamasi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsniu. Jame išvardytos konkrečios aplinkybės, kuomet pareigūnai turi teisę tai padaryti.
„Iš esmės šiame straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos atskleidimą, prevenciją, viešosios tvarkos atkūrimą ir palaikymą, nusikalstamą veiką padariusių asmenų sulaikymą, bei kai yra iškilusi reali grėsmė žmogaus gyvybei, sveikatai, ar turtui“, – tvirtinama atsakymuose.
Kaip nurodo policija, „galimai neblaivaus Seimo nario pasirodymas darbe nėra nusikalstama veika“.
Galimai neblaivaus Seimo nario pasirodymas darbe nėra nusikalstama veika.
„Tai gali būti tik darbo drausmės, vidaus tvarkos taisyklių ar įstaigos darbo reglamento (greičiausiai šiuo atveju būtų kalbama apie Seimo statutą) pažeidimas. Toks pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės, nebent Seimo narys būtų toks neblaivus, kad savo elgesiu įžeistų žmogaus orumą ir dorovę, atrodytų ir elgtųsi nepadoriai ir nusižengtų visuotinai priimtoms elgesio normoms bei taisyklėms“, – nurodo policijos atsakymai.
Kaip nurodo Policijos departamentas, rūpintis darbo drausme ir darbo reglamento vykdymu pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra darbdavio prerogatyva. Tad policija patikrinti Seimo nario blaivumą darbo vietoje galėtų tik jei dėl to kreiptųsi pats Seimas. Kreiptis Seimo vardu turėtų Seimo pirmininkas.
„Jei Seimas kreiptųsi į policiją dėl pagalbos suteikimo, tai yra, dėl asmens neblaivumo patikrinimo, tokia pagalba valstybės institucijai būtų suteikta.
Jei Seimas kreiptųsi į policiją dėl pagalbos suteikimo, tai yra, dėl asmens neblaivumo patikrinimo, tokia pagalba valstybės institucijai būtų suteikta.
Seimo vardu tai turėtų padaryti Seimo pirmininkas, jei kalbama apie Seimo narį, ir greičiausiai, kancleris, jei tikrinti reikėtų Seimo darbuotoją“, – nurodo policija.
Kadangi kreipimosi Seimo vardu dėl G.Kirkilo blaivumo patikrinimo nebuvo, o teisinis pagrindas patekti į Seimo patalpas prievarta taip pat neegzistavo, nieko padaryti pareigūnai penktadienį negalėjo.
„Šiuo atveju galimai neblaivus Seimo narys nei administracinio nusižengimo, nei, juolab, nusikalstamos veikos nepadarė. Oficialiai institucijos vardu į policiją dėl tarnybinės pagalbos suteikimo niekas nesikreipė, o teisinio pagrindo prievarta patekti į patalpas nebuvo“, – penktadienį susiklosčiusią situaciją apibendrino policija.
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus, iš esmės tokia pati tvarka panašioje situacijoje galiotų kalbant apie bet kokią valstybinę instituciją – lemiamas žodis sprendžiant, ar pareigūnai gali patekti į vidų, priklausytų institucijos vadovui.
