„Kauno policija aiškinsis, ar organizatoriai viską padarė laikantis saugumo reikalavimų, taip pat ar dalyviai, kurie dalyvavo šioje transliacijoje, laikėsi visų nustatytų reikalavimų“, – sekmadienį LRT radijo laidai „Lietuvos diena“ komentavo R.Matonis.
Jis teigė, kad apdovanojimai traktuojami kaip televizijos transliacija.
„Kadangi tai yra televizijos transliacija, čia kokio nors atskiro leidimo, mūsų duomenimis, nereikia.
Gavę pirmąjį iškvietimą policijos pareigūnai nuvyko į Kauno Žalgirio areną, juos pasitikę darbuotojai paaiškino, kad vyksta tiesioginė televizijos transliacija, yra filmuojami apdovanojimai, į renginį įleidžiami tik iš anksto registruoti asmenys, su veidą ir nosį dengiančiomis priemonėmis.
Jiems prie įėjimo daromi testai ir jokie pašaliniai asmenys į vidų yra neįleidžiami.
Pareigūnai susisiekė ir su organizatoriais, kurie atsakingi už šį renginį, jie paaiškino tas pačias aplinkybes. Taip pat teigė, kad laikysis visų reikalavimų“, – komentavo Policijos departamento atstovas.
Bet, pasak jo, dalyviai karantino reikalavimų nesilaikė.
„Kaip matome vėliau, viešojoje erdvėje pasirodžius nuotraukoms ir vaizdo medžiagai, tikrai ne visi dalyviai, bent jau mūsų vertinimu, reikalavimų laikėsi“, – teigė R.Matonis.
Taip pat, anot jo, bus aiškinamasi, ar visi į Kauną iš kitų Lietuvos vietovių nuvykę apdovanojimų dalyviai teisėtai kirto savivaldybių ribas: „Tikslinant aplinkybes taip pat bus išsiaiškinta, ar tie asmenys, kurie buvo Kaune, turėjo teisę ten vykti ir būti.“
Tikslinant aplinkybes taip pat bus išsiaiškinta, ar tie asmenys, kurie buvo Kaune, turėjo teisę ten vykti ir būti.
Paklaustas, ar dalyvavimas televizijos transliacijoje yra pateisinama priežastis pravažiuoti pro policijos patikros punktą, R.Matonis svarstė, kad taip.
„Čia turbūt diskutuotinas klausimas. Dėl darbo, vykimas darbo reikalais yra leistinas. Turbūt atlikėjai, kurie važiuoja koncertuoti į kokią nors vietą, galbūt ir galima traktuoti, kad tai jų darbas ir jie važiuoti dirbti gali“, – dėstė jis.
Kita vertus, M.A.M.A. apdovanojimuose, pasak atstovo, dalyvavo ne tik atlikėjai.
„Matome iš viešų vaizdų, kad ten tikrai buvo daug daugiau asmenų, negu tik atlikėjai. Kyla klausimų, ar tie kiti asmenys ten galėjo būti“, – teigė R.Matonis.
Jis teigė, kad Kauno policija dėl galimų pažeidimų per M.A.M.A. apdovanojimus sulaukė apie 30 pranešimų.
Šeštadienį Žalgirio arenoje M.A.M.A. apdovanojimai vyko be žiūrovų, jų organizatoriai skelbė, kad visiems dalyviams buvo atlikti COVID-19 testai, tačiau viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, jog nesilaikoma karantino taisyklių, nedėvima kaukių, nėra saugių atstumų.
Kai kurie renginį vadino „puota maro metu“.
Tebesitęsiant karantinui, pagal Vyriausybės nutarimą, Lietuvoje draudžiami visi viešose vietose, atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.
Išimtys taikomos tik aukšto meistriškumo varžyboms, laidotuvėms ir renginiams, kurių metu neišlipama iš automobilio.
Darbas privačiame sektoriuje organizuojamas nuotoliniu būdu.
Jei atitinkamas funkcijas ar darbą reikia atlikti darbo vietoje, būtina užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.
Ekspertų tarybos narys siūlo paeksperimentuoti
Prie Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos nario, „Euromonitor International“ duomenų mokslininko Vytauto Zemlio-Balevičiaus teigimu, MAMA apdovanojimai išprovokavo diskusijas apie tai, kokie renginiai karantino metu galėtų būti saugūs.
Nors M.A.M.A., anot jo, „buvo visiškai netinkamas renginys“.
„Kaip saugiai atsidaryti? Nors M.A.M.A. buvo visiškai netinkamas renginys, bet jis išprovokavo diskusijas, kokie renginiai būtų saugūs.
Visų pirma reikia suprasti, kad bet kokie renginiai, ar veikla, kurioje galimi žmonių kontaktai, epidemijos metu yra rizikinga. Pagrindinis klausimas: yra kokia rizika?“ – feisbuke pirmadienį rašė jis.
„Per pastaruosius metus daugelyje šalių epidemija valdoma veiklas skirstant į būtinas ir nebūtinas. Būtinose veiklose rizika minimizuojama įvedant saugumo reikalavimus, o nebūtinos veiklos yra neleidžiamos.
Epidemijos rodikliams prastėjant būtinųjų veiklų sąrašas trumpėja, jiems gerėjant šalia būtinųjų veiklų pradedamos leisti ir nebūtinos.
Pagrindinis šio modelio trūkumas yra tas, kad veiklų rizika yra vertinama per konservatyviai (t. y. rizikos įverčiai yra didesni nei tikroji rizika).
Kurios veiklos atidaromos, ar uždaromos, bandoma spręsti pagal įvairius kriterijus, dažniausiai pagal veiklų atidarymo poveikį epidemijos rodikliams. Jeigu atidarius veiklas epidemijos rodikliai prastėja, vadinasi, tos veiklos yra rizikingesnės, jeigu gerėja, tai ne tokios rizikingos.
Panašiu principu buvo įvesti apribojimai Lietuvoje. Buvo pasiremta įvairiomis mokslinėmis studijomis ir nuspręsta, kurias veiklas galima leisti, kurias ne“, – toliau dėstė jis.
Kai kur, pasak mokslininko, toks modelis pasiteisino.
„Iš principo toks modelis nėra prastas. Jis sėkmingai taikomas Azijos šalyse, Naujoje Zelandijoje ir Australijoje.
Prie mažų epidemijos rodiklių veiklų uždarymas greitai duoda norimą rezultatą, epidemija pasitraukia ir vėl galima atlaisvinti visas veiklas.
Kitose šalyse, deja, šis modelis nepasiteisino, nes pasirinkta aukštesnė epidemijos rodiklių tolerancija neleidžia jiems greitai nukristi iki tokio lygio, kad su esamais rizikų įverčiais veiklas būtų galima atidaryti“, – teigė V.Zemlys-Balevičius.
Pasak jo, veiklos saugumą galima būtų vertinti pagal tai, kiek ji „sugeneruoja“ naujų COVID-19 atvejų. Tam esą reikėtų ir atitinkamo testavimo.
Riziką galima įvertinti pagal tai, kiek ta veikla „sugeneruoja“ naujų COVID-19 atvejų.
„Galimas sprendimas yra visų veiklų rizikų tikslesnis vertinimas. Jeigu mes turime veiklą, jos riziką galima įvertinti pagal tai, kiek ta veikla „sugeneruoja“ naujų COVID-19 atvejų. Jeigu atvejų skaičius yra nulis, veikla yra saugi.
Kaip ir su A, B, C, D scenarijais galima nustatyti tam tikrą „saugų“ atvejų skaičių, prie kurios veikla galima, o prie kurių ji jau nebėra saugi ir jos nebegalima leisti.
„Sugeneruotus“ naujus atvejus galima suskaičiuoti testuojant visus veikloje dalyvavusius žmones. Tam reikėtų naudoti atitinkamą testavimo metodiką, nes visi dabartiniai naudojami COVID-19 testai turi savo trūkumų“, – teigė V.Zemlys-Balevičius.
Jis išvardijo keletą atitinkamo testavimo ir veiklų atsidarymo pavyzdžių:
„Praktikoje turime pavyzdžių, kaip su tinkamu rizikos vertinimu veiklos yra galimos.
Lietuvoje gydymo įstaigose buvo taikomas profilaktinis testavimas, kuris ir aukščiausiam epidemijos lygyje leido joms toliau funkcionuoti.
Kaupinių eksperimentas, kai buvo atidarytos kelios mokyklos ir jose nuolatos testuojami mokiniai, parodė, kad epidemiologinę riziką galima kontroliuoti.
Barselonoje buvo surengtas koncertas, kuris potencialiai parodys, kokia yra rizika, nes visi dalyviai buvo testuojami prieš ir bus testuojami po renginio.“
Tokių rizikos vertinimo eksperimentų, mokslininko įsitikinimu, reikia daryti daugiau, bent jau kai Lietuvoje sumažės sergamumas COVID-19.
Panašų renginį kaip Barselonoje yra siūloma padaryti ir Lietuvoje. SAM kol kas to neleidžia.
„Panašų renginį kaip Barselonoje yra siūloma padaryti ir Lietuvoje. SAM (Sveikatos apsaugos ministerija – 15min) kol kas to neleidžia, nors renginį siūloma daryti birželį.
Prekybos centrai pateikė savo siūlymus Vyriausybei, kuriuose epidemiologinė rizika irgi maksimaliai kontroliuojama. Kodėl nepabandžius?
Prie didėjančių epidemijos rodiklių tai daryti dabar gal ir nėra protinga, bet jiems nukritus, nematau jokių priežasčių to nedaryti.
Net ir dabar, turint skirtingą situaciją skirtingose savivaldybėse, tokius eksperimentus būtų galima daryti ten, kur epidemiologinė situacija leidžia“, – siūlė duomenų mokslininkas.
„Aš neturiu iliuzijų, kad šios idėjos iš karto magiškai išspręs visas dabar esamas problemas. Idėjas reikia papildomai apgalvoti, pasikviesti daugiau įvairių sričių ekspertų, kad jas validuoti.
Taip pat idėjas reikia įgyvendinti, kas kol kas sunkiai pavyksta. Bet kodėl nepabandžius?“ – įrašą feisbuke užbaigė jis.
