Kovo mėnesio pradžioje 15min kartu su BBC parengė ir publikavo medžiagą apie vieną didžiausių pinigų plovimų bylų Jungtinės Karalystės istorijoje. Joje minima ir daugiau kaip 30 lietuvių pavardžių. Apie tai, kaip vyksta pinigų plovimas, kiek uždirba gaujų vadeivos, žemesnės grandies nariai, kodėl pareigūnams sunkiai sekasi tirti tokias bylas, 15min žurnalistas kalbasi su Mindaugu Petrausku – dabar įmonėje „Amlyze“ užimančiu finansinių nusikaltimų prevencijos skyriaus vadovo pareigas.
– Kas yra PVM grobstymas? Kaip tai veikia?
– Kalbant paprastai, „dingęs prekeivis“ tai yra tiesiog dingusi įmonė, kuri turi susimokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Schema paprasta – yra pirkimo–pardavimo sandoriai tarp trijų, keturių, penkių ar šešių įmonių. Vienai iš jų atsiranda prievolė sumokėti PVM mokestį, bet jis sumokamas ne iš karto, jis dažniausiai sumokamas vėliau. Skirtingose šalyse gali būti skirtingi terminai. Paskutinė įmonė, kuri nusipirko tą daiktą ir jį išveža iš Lietuvos į kitą šalį, įgyja teisę susigrąžinti PVM mokestį.
Aš nieko nežinau, mane pasiėmė vyrukai, gražiai aprengė, nuprausė ir nuvedė į banką.
Pvz., vieni už milijoną įsigiję prekes, įgauna teisę susigrąžinti 200 tūkst., o ta įmonė, kuri turi sumokėti 200 tūkst. – dingsta. Jų vadovas, pasirodo, pasikeitė neseniai, neturintis gyvenamosios vietos, galbūt teistas, o galbūt net ne Europos Sąjungos pilietis. Net jei jį randi, jis pasako: aš nieko nežinau, mane pasiėmė vyrukai, gražiai aprengė, nuprausė, nuvedė į banką ar prie kompiuterio. Atsidariau sąskaitas, įsigijau akcijas, gavau iš jų 100 eurų ir daugiau nieko apie tai nežinau. Taip maždaug atrodo įprastinė schema.
– Kokių tipų būna pinigų plovimas?
– Labiausiai paplitęs pinigų plovimas – kai imituojama prekyba. Yra asmuo, turintis daug įmonių. Taip pat dar yra kitas asmuo, kuris turi dar daugiau įmonių ir sąskaitų. Tarkim, norint praplauti milijoną, reikia 5 tūkst. įnešti į bankomatą, tada 15 tūkst. duoti savo bendrininkui. O jis po truputį įneša. Ir taip dalis tos sumos ateina į legalų verslą. Jie tada prekiauja tarpusavyje, pvz., vienas jų parduoda IT paslaugas, kitas – konsultacines paslaugas, statybas ir t. t. Tarsi imituojama teisėta veikla, tačiau niekas nevyksta. Visa veikla vyksta tik popieriuje ir kalbant apie pinigų judėjimą. Ir tokių operacijų atliekama labai daug.
