Slegiama Nacionalinės televizijos ir radijo generalinio direktoriaus visuomeninio svorio ir, tikėtina, pažinčių, policija pasidavė. Už girtą pasirodymą ir muštynes viešoje vietoje A.Siaurusevičiui administracinės teisės pažeidimo protokolas nesurašytas.
Regos apgaulė
Jūs tikriausiai dar prisimenate tą veidą. Labai labai pavargusio (praėjus maždaug 5 valandoms po incidento užfiksuotas vidutinis girtumas) A.Siaurusevičiaus veidą, kurį prilaikantis kūnas remiasi tik į elektros skydinės duris. Taip atrodė Nacionalinio visuomeninio transliuotojo kapitonas, kai su tuomet dar valdančiaisiais socialdemokratais pasitiko šių pralaimėjimą per Seimo rinkimus.
Nuščiuvus žiniasklaidos triukšmui policija tylomis nusprendė, kad A.Siaurusevičius nebuvo girtas, šlaistėsi ne viešoje vietoje ir su niekuo nesimušė, t. y. atsisakė jį nubausti taip, kaip nurodo Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
LNK „Paskutinės instancijos“ komanda nusprendė pažvelgti šitaip nusprendusiai policijai į akis. „Viešoj vietoj, girtas – faktas?“ – klausiame Loretos Tumalavičienės, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos. Ją sostinės policija metė ant viešumo ambrazūros.
Viešoj vietoj, girtas – faktas? Klausiame Loretos Tumalavičienės, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos. Nu faktas, sakykim. Atsako viešųjų ryšių Loreta.
„Nu faktas, sakykim“, – atsako viešųjų ryšių Loreta. „O protokolas nesurašytas. Iš pradžių sakyta, kad surašytas, o paskui jis kažkur dingo“, – spiriame toliau. „Jie šiaip sau nedingsta tie protokolai. Jeigu atsisakoma kažką daryti, tai yra procedūra...“ – už visus policijos vyrus atsimušinėja L.Tumalavičienė.
„Sunaikinti?“ - pasitiksliname. „Ne tai, kad sunaikinti. Jie saugomi visi, tiesiog yra procedūra... kuria jau reguliuojasi, vadovaujasi patys pareigūnai“, – gauname miglotą atsaką apie griežtos atskaitomybės dokumento dingimą.
L.Tumalavičienė žino, kad dėl to protokolo esama problemos. „Iš tikrųjų yra administracinių teisių pažeidimo kodeksas, kuriame yra toks 198 straipsnis, tai ir nurodantis šiuo atveju, jeigu tas žmogus, neva tai girtas, jeigu jisai... ten yra toksai straipsnis, reiškia... įžeidžia žmogaus orumą arba viso... žmogaus orumą ar kaip ten dabar gražiai skamba – visuomeninę dorovę, – čia pašnekovei kažkodėl pasidaro linksma. – Taip – taip skamba. Ir va, jeigu įžeidžia žmogaus orumą ar visuomeninę dorovę, tai tada užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 50 litų.“
Puikus straipsnis, puikiai atitinkantis situaciją. Juk A.Siaurusevičius mušėsi! Tai liudija žurnalisto, neva gavusio nuo A.Siaurusevičiaus per nosį, pareiškimas. „Tai, bet jau... tai, bet jau... kai policija atvažiavo, jie nesimušė...“ – nokautuoja mus L.Tumalavičienė. Tai reikia muštis policijos akivaizdoje? Ponia nuramina. Norint gauti nuobaudą – visai nebūtina.
Pražangos sudėtis
Muštynės su žurnalistais kuo puikiausiai, su visomis detalėmis užfiksuotos nuotraukose iš įvykio vietos. Štai ilga generalinio direktoriaus ranka stveria už fotoaparato, štai plekšteli fotografui per veidą. Viešo žmogaus susidūrimą su nepageidautinu viešumu matęs žurnalistas S.Tichomirovas skaičiuoja kolegos fotografo traumas: „Siaurusevičius puolė jį kumščiais, sudraskė jam ranką, kelis sykius sudavė per nosį.“
Nusižengimo sudėtis lyg ir akivaizdi. Tačiau „ikiteisminis tyrimas dėl Siaurusevičiaus veiksmų... yra atsisakyta jį pradėti“, – iš tolo pradeda sostinės policijos atstovė spaudai. O dėl administracinio teisės pažeidimo? „Nepradėta byla“, – konstatuoja ji.
Menka pražanga – dideli nemalonumai
Kai kas gali piktintis: kodėl A.Siaurusevičiaus nemalonumams su paparaco instinktus pademonstravusia žiniasklaida skiriama tiek dėmesio? Todėl, kad daugeliui mūsų net ir labai menki nusižengimai kodeksui gali lemti didelius nemalonumus per valdiškus namus.
Pavyzdžiui, Aurelija Stancikienė. Ji, žinoma, nėra paprasta pilietė. Ši pareigūnė, gavusi valstybės užduotį saugoti Kuršių nerijos nacionalinį parką nuo naujųjų lietuvių godumo, susipyko su vietos ir Vilniaus politikais. Išrūkyti A.Stancikienę iš Kuršių nerijos mėginta įvairiausiais būdais, kol pati pareigūnė suteikė progą.
Išvairuodama tarnybinį automobilį iš Nacionalinio parko direkcijos kiemo ji kliudė vartelius. Vartelių ir automobilio nubrozdinimai – menkaverčiai, draudimas juos be ginčų apmokėjo, tačiau policija dėl to įvykio A.Stancikienei iškėlė dvi bylas. Vieną – už menamą pabėgimą iš įvykio vietos, kitą - už nepaklusimą policijai.
Neringos policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio viršininkas Rimas Milkintas noriai pasakoja, kaip viskas prasidėjo. „Informaciją (apie nusikaltimą) kriminalinė policija gavo savo kanalais“, – pasakoja jis. „O galėtumėte pasakyti, kokie tie kanalai?“ – „Ne, kriminalinės policijos kanalų neviešiname“, – atkerta pareigūnas. Gal tai – operatyvinė A.Stancikienės sekimo medžiaga? R.Milkintas gudriai šypteli: „Aš nežinau – gal draugas pasakė.“
„Kitą dieną nuo ankstaus ryto policija, metusi didžiules pajėgas, vykdo operaciją. Trys policininkai atvažiavę fotografuoja tvorelę, renka jos nuolaužėles. Mes su kolega tuo tarpu vežame nukentėjusį automobilį draudėjams. Prie jo vairo – kolega. Aš vairuoju visai kitą automobilį. Staiga mus stabdo. Sustojam. Pareigūnai nieko neaiškina, neprisistato. Pradeda lakstyti aplink mūsų mašinas. Aš jiems sakau: „Tai gal jūs galit pateikti nors tarnybinį pažymėjimą?“ Man paaiškinama: „Jūs mane turit pažinoti, ir mano uniforma leidžia man neprisistatinėti papildomai“, – prisimena A.Stancikienė. Kiek vėlėliau ji sužinos, kad tas noras susipažinti su pareigūnu virs baudžiamąja byla už nepaklusimą policijai.
„Buvo iš karto pranešta visai žiniasklaidai, kad Stancikienė padarė avariją ir pasišalino iš įvykio vietos, visos televizijos tai rodė“, – pasakoja tolesnius policijos veiksmus Aurelija. Tai, ko pareigūnai nepranešė, buvo tos bylos baigtis teisme. Kadangi tvorelę ir automobilį A.Stancikienė nubrozdino jau galiojant naujoms Kelių eismo taisyklėms (KET), teismas ją išteisino. Dabar policiją dera kviesti tik tuomet, kai nukenčia arba žmonės, arba avarijos vietoje nesančių asmenų turtas, taip pat jei įvykyje dalyvauja daugiau kaip dvi eismo priemonės. Kadangi A.Stancikienės avarija nebuvo išskirtinė, teismas ją išteisino.
Tačiau Neringos policija į bylą įsitvėrė, net krumpliai bąla. Skundžia teismų sprendimus. Negaili laiko ir jėgų. Julius Jasaitis, Vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius mano, kad toks elgesys – visiškai tinkamas. „Teismo sprendimai yra reikšmingi policijos veiklai ir besiformuojančiai praktikai“, – pareigūnas aiškina, kad bet kuris iš mūsų gali būti tampomas po teismus, idant policija suvoktų tai, kas parašyta KET, beje, rengtose tos pačios policijos galvų...
Gėdingos detalės
A.Stancikienės santykiuose su Neringos policija yra vienas ypač gėdingas epizodas. Teisme paaiškėjo, kad „nepaklusimo policijai“ aktas buvo filmuojamas. „Kamera veikė. Kamera filmavo... bet įrašo tokio nėra. Neišliko“, – su ilgokomis pauzėmis dėsto R.Milkintas. Esą palaikė porą mėnesių ir, kaip nereikšmingą, sunaikino, nors tas įrašas jau buvo tapęs baudžiamosios bylos įrodymu.
Kodėl policininkai naikino įvykio liudijimą? Priežastis galėjo būti ypač banali. R.Milkintas labai nenoriai prisiminė, kad tariamų pažeidėjų automobilius policininkai gaudė plikomis rankomis, o turėjo mostelėti vairuotojams tokia dryžuota lazdele. Kitaip mes galime ir nesumoti, kad čia pareigūnai ne mankštinasi, bet dirba savo darbą. O nesumoję turime teisę nesustoti.
A.Siaurusevičiaus atveju taip pat nutiko šis tas, ko policija nenorėtų prisiminti. Policininkai, iškviesti tramdyti įsismarkavusio ir girto A.Siaurusevičiaus, nusprendė netikrinti jo girtumo. Kodėl? Esą nebuvo galimybių pas jį patekti. Žurnalistai teigia, jog tai netiesa. Pirmą kartą atvykę policininkai buvo toje elektros skydinėje ir įsitikino, kad tai tas pats A.Siaurusevičius. Tada patikrino ne jo, bet žurnalistų blaivumą.
O A.Siaurusevičiui buvo leista prasiblaivyti elektros skydinėje ir jam patogiu laiku ateiti į policiją. Tačiau ir tai policijos neišgelbėjo. Pūstelėjęs į alkotesterį 6 val. ryto Nacionalinio visuomeninio transliuotojo vadas pripūtė vidutinį girtumą. „A, kas ten žino.. gal jis ten sėdėjo... gurkšnojo. Čia mes negalim šito sakyti... mes nieko negalim sakyt... kol nematėme...“ – saugo policijos garbę jos atstovė spaudai. Ji dar pasakė, jog teisės kodeksas tėra pasakymas, kad A.Siaurusevičius išsisuko, nes yra gudresnis, žino, kam skambinti.
Ir reziumavo visą policijos nuveiktą darbą: „Mes, pavyzdžiui, skelbėm, kad galbūt bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Paskui, kad administracinių teisės pažeidimų protokolas neva surašytas. Paskui viskas nepasiteisino.“
Mūsų žiniomis, pirmas iš elektros skydinės skambučio sulaukė Gediminas Kirkilas. Kalbama, kad pažadėjo padėti, bet, kiek palaukęs, pats dingo per viešbučio virtuvę, o kitą dieną labai stebėjosi. Nieko nežinojo. Išdavė?
***
„Paskutinė instancija“ sąmoningai vengė įsitraukti į A.Siaurusevičių smerkiantį žurnalistų chorą. Nusprendėme palaukti, kol, nuščiuvus triukšmui, incidentą bus pamėginta užglaistyti. Taip ir įvyko. Lygiai taip pat pasiteisino ir prognozės dėl A.Stancikienės. Neabejojome, kad visa policija nuo apačios iki pačių viršūnių demonstruos padidintą reiklumą. Kodėl? Genai. Kai policijoje pabunda milicija, kuri visuomet buvo valdžios įrankis, teisingumas tyli.
