„Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės sunaikinimą ar sugadinimą“, – BNS sakė policijos atstovė Kristina Janulevičienė.
Įstatymas už šį nusikaltimą numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
-
Išpuoliai prieš partizanų vado A.Ramanausko-Vanago paminklus: Merkinėje aplietas dažais, Lazdijų rajone įsmeigtas kirvis
-
K.Budrys: išpuoliai prieš paminklus A.Ramanauskui-Vanagui – neapykantos nusikaltimai
-
Dėl partizanų vado išniekintų paminklų atliekamas tyrimas, įtariamieji kol kas nenustatyti
-
Angelė Jakavonytė. Kaip mus įkvepia Juozo Vitkaus-Kazimieraičio auka
-
Merkinės krašto muziejus apie vėl išniekintą paminklą A.Ramanauskui-Vanagui: turime karą, kuris greitai nesibaigs
Pasak policijos atstovės, ar ant postamento esantį ženklą galima laikyti svastika, dar bus sprendžiama. Lietuvoje draudžiama viešai demonstruoti nacistinius ir sovietinius simbolius.
Apie įvykį policijai pranešė Merkinės krašto muziejaus direktorius.
Pirmasis apie incidentą paskelbė LRT portalas.
Lietuvos šaulių sąjunga feisbuke skelbia, kad nusikaltimą žmogus su kauke uždengtu veidu įvykdė apie 4.50 val.
Tai – ne pirmas išpuolis prieš paminklus Lietuvos partizanų vadui. Pernai dažais aplieti tiek šis, tiek kitas A.Ramanauskui-Vanagui skirtas paminklas Lazdijų rajone, Bielėnų kaime.
Pasak K.Janulevičienės, įtariamieji nebuvo nustatyti.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas A.Ramanauskas-Vanagas nužudytas 1957 metų lapkričio 29 dieną Vilniuje – po žiaurių kankinimų jam įvykdyta mirties bausmė.
A.Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet, sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų.
1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A.Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas, 1957 metais – sušaudytas.
Jo palaikų ieškota iki pat 2018-ųjų, kai jie rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje. Tais pačiais metais vadas iškilmingai palaidotas Antakalnio kapinėse.
1998 metais po mirties A.Ramanauskui-Vanagui suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis, 1998 metais skirtas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas, o 1999 metais – Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas.
2018 metais Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir A.Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, ripažino jį su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.
