Kaune ant „Laisvės kario“ naktį iš šeštadienio į sekmadienį užsilipus dvidešimtmečiui jaunuoliui, šį įvykį vaizdo kamera įamžino aplinkiniai, o įrašą savo „Youtube“ paskyroje paskelbė interneto puslapis http://kaunas.kasvyksta.lt/. Lietuvos policija „Facebook“ tinkle pradėjo nacionalinę jo paiešką.
„Dėmesio, gal kas pažįstate šį jaunuolį? Turime jam keletą klausimų, tad pasiūlykite „prisiduoti“ geruoju“, – taip skambėjo Policijos departamento įrašas, kuriame taip pat pasidalinta Lrt.lt straipsniu, skelbiančiu, kad savaitgalį ant „Laisvės kario“ užsiropštęs jaunuolis kviečiamas į policiją.
Visuomenėje kilo diskusija. Vieni džiaugėsi pareigūnų darbu ir smerkė jaunuolį, kiti liko nesupratę – nuo kada Lietuvoje fotografavimasis pasilypėjus ant skulptūros tapo tokiu rimtu teisės pažeidimu?
Policija: kiekvienas atvejis yra individualus
Komentaruose Lietuvos policija citavo Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį „Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas“.
„Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų“, – skelbia šis straipsnis.
Portalui 15min pasiteiravus, ar pagal įstatymus ant paminklų lipančius žmones policija turėtų bausti visada ir ar, pavyzdžiui, ant Puntuko akmens prie Anykščių ar Mindaugo paminklo pagrindo Vilniuje užsilipę vaikai ar turistai irgi turėtų būti baudžiami, R.Matonis nurodė, kad kiekvienas atvejis yra individualus.
„Įstatymas numato, kad tokie veiksmai turėtų būti tyčiniai ir prieštarauti bendroms visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms. Įstatymų leidėjas iš tiesų nenurodo konkrečiau, kokie veiksmai apima sąvoką „pažeidžiama viešoji tvarka ar žmonių rimtis“, todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Nemanau, kad policija visuomet privalo bausti už panašius veiksmus, todėl pareigūnai kiekvienu atveju turi aiškintis konkretų kontekstą, motyvus, vertinti bendrą situaciją ir panašiai“, – nurodė R.Matonis.
Jis teigė manantis, kad šiuo atveju daug kas priklausys nuo jaunuolio paaiškinimų.
„Atkreipiu dėmesį, kad jis dar nėra nubaustas, Kauno policija tiesiog kviečia jį geranoriškai atvykti ir paaiškinti savo elgesio motyvus.
Atkreipiu dėmesį, kad jis dar nėra nubaustas, Kauno policija tiesiog kviečia jį geranoriškai atvykti ir paaiškinti savo elgesio motyvus.
Ir tik tuomet bus sprendžiama, ar skirti kokią nors nuobaudą, ar apsiriboti prevenciniu pokalbiu“, – sakė R.Matonis.
„Laisvės karys“ nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą
Paveldosaugininkai jaunuolio savo ruožtu smerkti irgi neskuba. Jie atkreipia dėmesį, kad „Laisvės kario“ paminklas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tad į jį įrašytų objektų lankymo taisyklės paminklui negalioja. Be to, net ir kalbant apie į registrą įtrauktus objektus, laipiojimas ant skulptūrų, jei šioms nekenkia, nėra draudžiamas.
15min kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą su pasiteiravimu, kaip šią situaciją vertina paveldosaugininkai ir ar, jų požiūriu, lipimas ant paminklų turi būti traktuojamas kaip nusižengimas.
Pasak Kultūros paveldo departamento atstovės ryšiams su visuomene Dovilės Bielevičiūtės, paveldosaugininkai vertindami situaciją kreipia dėmesį į tai, ar objektas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
„Jeigu objektas yra įrašytas į registrą ir tam tikrais veiksmais yra keliama grėsmė kultūros paveldo objektui ar jo vertingosioms savybėms, gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, – nurodė D.Bielevičiūtė.
Jos teigimu, valstybei ir savivaldybėms priklausančių kultūros paveldo objektų lankymo taisyklėse nurodyta, kokie veiksmai yra draudžiami kultūros paveldo objektų lankytojams.
Šios taisyklės numato, kad draudžiama „atlikti veiksmus, galinčius sukelti kultūros paveldo objektų pokyčius, naikinti ir žaloti juos“.
Visgi departamento atstovė pažymi, kad į Kultūros vertybių registrą Vyčio paminklas įrašytas nėra.
„Tokiu atveju gali būti fiksuojami tam tikri viešosios tvarkos pažeidimai, tačiau tai jau ne departamento kompetencijos sritis“, – sako D.Bielevičiūtė.
Palangoje ant Eglės skulptūros lipa daugelis
Įsitikinti, kad daug lietuvių laipiojimui ant skulptūrų iš principo neprieštarauja, nėra sunku. 15min žurnalistas nuėjo į Birutės parką Palangoje. Jame prie tako į pagrindinius rūmus nuo 1960 metų stovi jau miesto simboliu tapusi Eglės žalčių karalienės skulptūra, sukurta Roberto Antinio vyresniojo. Užsilipti ir nusifotografuoti ant jos jau tapusi savotiška tradicija, o ir pati skulptūra tam labai patogi.
„Mes tą darome kiekvienais metais, kas gi čia blogo?“ – nusistebėjo dviejų vaikų mama savo mažylius nufotografavusi užsilipusius ant skulptūros ir išgirdusi, kad galbūt ką tik buvo įvykdytas viešosios tvarkos pažeidimas.
Tiesa, ant skulptūros užsilipusių ir po to pakalbintų žmonių nuomonės išsiskyrė. Visi tvirtino nematantys nieko blogo užsiropšti ant Eglės, tačiau vieniems „Laisvės karys“ šventas ir neliečiamas, kitų nuomone – paminklais reiktų leisti džiaugtis.
„Tas pats ką mes dabar darėm, – išgirdęs klausimą apie atvejį Kaune šyptelėjo anūkę nuo skulptūros nukėlęs vyras, tačiau surimtėjęs pridūrė. – Nežinau, nelyginčiau dviejų dalykų. Jūs sulyginote bažnyčios altorių ir... man atrodo, čia nelabai sulyginami dalykai.“
Seneliai paminėjo kasmet atvažiuojantys į Palangą ir būtent čia užkeliantys anūkę, taip puikiai galima matyti, kaip ši auga, tačiau tikino, kad lipti ant „Vyčio“ – tolygu niekinti kapines.
„O čia ant visų negalima lipti, ar tik valstybinės reikšmės?“ – nusistebėjo mergina vos nušokusi nuo Eglės skulptūros ir išgirdusi apie kaip rimtą nusikaltėlį persekiotą galbūt viešąją tvarką pažeidusį vaikiną.
Paminėjus, kad neaišku, kokiais kriterijais remiamasi sprendžiant, kada tai pažeidimas, o kada ne bei pridūrus, kad būtent Palangoje, o ne Kaune ką tik pastatyta skulptūra – Kultūros paveldo objektų sąraše, mergina atsakė, kad jos nuomone, tokie paminklai turėtų būti visų.
„Manau, visi paminklai turi būti ne pamiršti, o naudojami. Žmonės prie istorinę svarbą turinčių paminklų kaip tik galėtų eiti, rinktis, iškylauti, vaikai paliesti ir pažaisti, o ne uždaryti tą paminklą kaip kalėjime, aptverti tvoromis, kad jis rūdytų“, – sakė ji.
Beje, ant paminklų lietuviai lipa ir meniniais tikslais. 2013 m. Vilniuje buvo atliktas performansas, kurio metu menininkas Dainius Liškevičius užsilipo ant paminklo Žemaitės skvere.
Tuomet menininkas kaltinimų viešosios tvarkos pažeidimu išvengė.
