Anot Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Artūro Blotnio, architektai visuomet žiūri į priekį, o ne į praeitį, todėl, tvirtina jis, stoties rajono laukia permainos. Dar XIX a. pab.–XX a. pr. susiformavęs rajonas, A.Blotnio teigimu, neišskiria iš aplinkinių rajonų, tačiau kai kas bus keičiama.
Daugumoje Europos valstybių stoties rajonai nėra patys saugiausi, todėl Vilniuje šio rajono nereikėtų sureikšminti.
Jam antrina V.Grašys – jis atkreipia dėmesį, kad daugumoje Europos valstybių stoties rajonai nėra patys saugiausi, todėl Vilniuje šio rajono nereikėtų sureikšminti.
„Tai – traukos centrai, didelės migracijos vietos, kur renkasi žmonės – vieni išvažiuoja, kiti atvažiuoja. Pagal statistinius duomenis, negalėčiau teigti, kad Vilniuje stoties rajonas yra nesaugus, nes nusikalstamumas – stabilus. Pagal nusikaltimų, įvykdytų tame rajone, skaičių negaliu teigti, kad tai – nesaugus rajonas“, – tikina V.Grašys.
Jis pripažįsta, kad ten vyrauja prostitucijos ir narkomanijos problemos, tačiau teigia, kad sostinės policija tam skiria nemažai dėmesio. Anot jo, stoties rajonui skiriama daugiau dėmesio – ten dirba atskiras policijos patrulis, kurio nėra kituose mikrorajonuose.
„Be to, iki praėjusių metų turėjome puikiai įrengtą vaizdo stebėjimo sistemą, kurią finansavo miesto savivaldybė. Šiandien tos kameros nebeveikia, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ davė prieigą prie savo stebėjimo sistemų, ir mes galime matyti, kas vyksta“, – sako V.Grašys.
Jis pabrėžia, kad nusikalstamumas stoties rajone išlieka stabilus, o kai kurių nusikaltimų mažėja.
„Jei žmogui, pro langą stebinčiam susirinkusią ir besišnekučiuojančią jaunuolių grupę, atrodo, kad tai – didelė grėsmė, policija negali nieko kita padaryti, kaip tik perspėti, kad jie nesielgtų netinkamai. Negalime susirinkusių jaunuolių išvežti į kitą vietą, kad jie nekeltų grėsmių žmonėms, gyvenantiems tame rajone“, – nurodo V.Grašys.
Padėties gerėjimo ženklas – „Gramutės“ uždarymas
Stoties rajone gyvenanti menotyrininkė A.Narušytė nesutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios valdybos viršininko teiginiais. Pasak jos, kviečiami policijos pareigūnai šiame rajone kylančių problemų dažnai neišsprendžia, o kartais visai neatvyksta. Menotyrininkė pasakoja, kad senieji rajono gyventojai įsitikinę, jog policijos pareigūnai papirkti, todėl vyrauja nerašytas susitarimas niekur nesikišti.
Menotyrininkė pasakoja, kad senieji rajono gyventojai įsitikinę, jog policijos pareigūnai papirkti, todėl vyrauja nerašytas susitarimas niekur nesikišti.
„Kai gyveni tame rajone, žinai, kad privalai kaip įmanoma mažiau kištis, nes tai – pavojinga. Susipažinau su daugybe visą gyvenimą ten gyvenančių žmonių, kurie sako, kad nusikalstamasis pasaulis žmones skirsto į „savus“ ir „tranzitinius“. Jie savų neliečia, netgi gina, liečia tik tranzitinius. Jei tampi savas, nieko baisaus tau nenutiks, bet turi nesikišti“, – teigia A.Narušytė.
Vis dėlto LRT RADIJO pašnekovė tikina, kad per pastaruosius 15 metų aplinka stoties rajone smarkiai pasikeitė į gerąją pusę. Ji vardija, kad seniau buvo galima išvysti daugiau asocialių, priklausomybių turinčių žmonių.
„Ženklas, kad viskas keičiasi, buvo „Gramutės“ uždarymas. Tai – parduotuvėlė, į kurią visi užeidavo nusipirkti alkoholio. Paskutinę jos darbo dieną užsukome ir paklausėme – kodėl užsidarote. Atsakė – labai daug gyventojų, dėl kurių atsipirkdavo veikla, išmirė, nebėra klientų. Vadinasi, keičiasi žmonių požiūris“, – džiaugiasi A.Narušytė.
V.Grašys nesutinka, kad policija nereaguoja į iškvietimus. Jo pastebėjimu, dažnai žmonės tikisi, kad policijos pareigūnai atvyks nedelsiant. V.Grašys aiškina, kad iškvietimai skirstomi pagal svarbą, todėl į kai kuriuos pareigūnai gali nuvykti vėliau. Jis pabrėžia ir tai, kad pati bendruomenė neturėtų toleruoti nusikaltimų.
Kita vertus, tik dėl bendruomenės aktyvumo policija turi tikrai gerų įrankių“, – sako V. Grašys.
„Jei pati bendruomenė toleruos nusikaltimus, benamių rinkimąsi į laiptines, miegojimą jose ar panašią veiklą, policija savarankiškai tikrai nieko nepadarys. Turime būti netolerantiški tokiems pažeidimams.
Būstų kainos tesiskiria 20–30 proc.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ atstovas S.Vagonis įsitikinęs, kad stoties rajonas labai pasikeitęs, ypač tos gatvės, kurios yra Senamiesčio dalyje. Jo nuomone, lyginti dabartinės stoties rajono situacijos su buvusia prieš 15 metų net negalima.
„Apskritai rajonams kartais klijuojamos etiketės. Dabar visi sužinojo apie šį kraupų įvykį [dailininkės Agnės Každailytės nužudymą – LRT.lt] ir yra eskaluojama – vėl prieštaringos reputacijos rajone buvo nužudytas žmogus. Vėl keliama problema. Tai, kas yra dabar ir kas buvo prieš 15 metų, – nelygintini dalykai, ypač iš nekilnojamojo turto pusės“, – tvirtina S.Vagonis.
Jo teigimu, seniau būstų kainos tarp stoties ir šalia esančio senamiesčio skirdavosi kelis kertus. Dabar kainų skirtumas, eksperto tvirtinimu, skiriasi apie 20–30 proc.
„Yra problemų, bet nemanau, kad tai – išskirtinai blogas rajonas. Nemanau, kad Fabijoniškės, statybininkams nužudžius žmogų, būtų pavadintos prieštaringos reputacijos rajonu, kurį reikia tvarkyti. Jei paskambintume Fabijoniškių gyventojams, jie irgi surastų tamsių vietų, laiptelių, kur renkasi jaunimas, nusikaltėliai, kur reikia spręsti problemas, nes ten galimi nusikaltimai“, – akcentuoja S.Vagonis.
Menotyrininkė A.Narušytė antrina, kad stoties rajone vyrauja senamiesčio dvasia, nes ši miesto dalis taip pat pastatyta seniai, tačiau būstai čia vis dar lengviau įperkami nei pačiame senamiestyje.
