Tai nebuvo pirmas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos vaikais iš Ariogalos. Dar 2014 metų vasarį Raseinių Vaiko teisių ir apsaugos tarnyba sužinojo, kad Šveicarijoje, Bazelyje, po juvelyrinių prekių parduotuvės apiplėšimo sulaikytas nepilnametis iš Ariogalos. Nusikaltimo metu kartu su nepilnamečiu buvo suaugusių Lietuvos piliečių, todėl tarnybai iškart kilo įtarimų dėl prekybos žmonėmis.
Tuomet Vaiko teisių ir apsaugos tarnyba kreipėsi į Raseinių policiją prašydama ištirti, iš kur vaikas gavo svetimus dokumentus, kas organizavo jo išvežimą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau netrukus nesurinkus pakankamai duomenų, nes vaikas liudyti atsisakė, nutrauktas.
Dar vienas nepilnametis iš Ariogalos nusikaltęs užsienyje buvo sulaikytas net keturis kartus
2015 m. gegužę jis sučiuptas Lenkijoje vairuojantis Čekijoje pavogtą automobilį. Po trijų mėnesių tas pats vaikinas vėl įkliuvo dėl nusikaltimo užsienyje. 2015 m. rugpjūtį jis buvo sulaikytas Belgijoje ir apgyvendintas nepilnamečių sulaikymo įstaigoje. Vaikinas buvo įtariamas su trimis bendrininkais panaudojant šaunamuosius ginklus plėšęs juvelyrinių dirbinių parduotuvę Belgijoje. Po poros mėnesių paaiškėjo, kad šiam vaikui Europos arešto orderį yra išdavusi Austrija. Jis perkeltas į Pataisos namų centrą Lince, Austrijoje. Į Lietuvą vaikinas grįžo tik 2016-aisiais. Ir netrukus vėl dingo. Pernai birželį vaikinas dėl ginkluoto juvelyrinių dirbinių parduotuvės apiplėšimo buvo sulaikytas Vokietijoje ir ten tebelaukia teismo.
Trečias nepilnametis iš Ariogalos 2015-aisiais buvo viliotas išvykti atlikti nusikaltimo užsienyje. Būtent jo istorija policijai leido pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos vaikais ir vaikų pardavimo, nes paauglys iš pradžių buvo nusiteikęs duoti parodymus.
Pernai vasarą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ramūnas Sarapas 15min teigė, kad tyrimas po truputį juda. Vis dėlto jau tada pareigūnas užsiminė, kad visuomenės palaikymo šiai istorijai išsiaiškinti trūksta.
„Trūksta visuomenės palaikymo, žmonių nusistatymas yra neigiamas. Žmonės nelaiko tokių asmenų aukomis, jie mano, kad čia viskas gerai. Aukomis jie laiko nusikaltėlius. Bendruomenė nusiteikusi priešiškai, kad žmogus duoda parodymus, kad kalba apie tai. Sako, kad tai nevyriška. Tas labai stipriai veikia ypač tuos asmenis, kurie bendradarbiauja“, – pernai vasarą kalbėjo R.Sarapas.
2016 metų gruodžio 8 dieną šis ikiteisminis tyrimas prokuroro Egidijaus Kerio sprendimu buvo nutrauktas.
R.Sarapas neslepia, kad vaikų išnaudotojų nepavyko pasiųsti į teismą, nes parodymų nedavė nukentėjusieji.
„Šiaulių apygardos prokuratūra nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą nesurinkus pakankamai įrodymų. Įtariamųjų ratas buvo nustatytas, mes visus asmenis identifikavome, tačiau iš penkių galimų aukų nė vienas nė per vieną apklausą nepatvirtino to fakto. Jie visiškai nepasakojo tų įvykių, apie ką kalbėjo socialiniai darbuotojai, „Caritas“. Jie visiškai neliudijo. Viską neigė. O vien tik kitais duomenimis mes remtis negalime, nes reikia ir žmonių liudijimų“, – teigė R.Sarapas.
Pasak jo, byloje buvo du įtariamieji. Dabar pagrindinis įtariamasis ekstradicijos būdu perduotas kitai valstybei dėl kitų padarytų nusikalstamų veikų.
Pasak pareigūno, labai daug tokiose bylose lemia nepilnamečių tėvai, globėjai, kurie arba palaiko savo vaikus, arba atgraso juos nuo pagalbos pareigūnams.
„Patys nepilnamečiai, mums toks vaizdas susidarė, negalėjo susigalvoti ir neduoti parodymų. Greičiausiai, jų nuomonė buvo formuojama ir suaugusių žmonių. Buvo visiškas vengimas ir visiškas atsiribojimas. O mes juk nukentėjusiems jokių poveikio priemonių taikyti negalime, nors ir turime tokios informacijos, kuri patvirtintų jų žodžius“, – apgailestavo dėl nutraukto tyrimo R.Sarapas.
Jis viliasi, kad Raseinių pareigūnams pavyks į teismą atiduoti kitą pernai pradėtą prekybos žmonėmis bylą, kurioje penki asmenys taip pat įtariami į užsienį nusikalsti vežę suaugusįjį ir nepilnametį.
Problema pučiasi
Lietuvos „Carito“ pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms programos vykdytojai pastebi, kad smarkai daugėja atvejų, kai paaugliai išnaudojami nusikaltimams užsienyje atlikti.
2014 m. psichosocialinę, teisinę pagalbą „Caritas“ teikė šešiems tokiems nepilnamečiams, 2015 m. jau penkiolikai, o pernai – net 49 berniukams, kurie buvo išnaudoti nusikalstamoms veikoms atlikti Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Danijoje.
„Caritas“ pažymi, kad vis dar neišspręstas bendradarbiaujančių su teisėsauga saugumo klausimas, neretai tai yra tik pačių nukentėjusiųjų ar jiems padedančių socialinių darbuotojų reikalas.
„Tenka dalyvauti ne vienoje savivaldybėje, kur šiaip ne taip sukvietus specialistus, pareigūnus, bandome atkreipti jų dėmesį į regiono pažeidžiamus, neprižiūrimus, jau padariusius vieną kitą smulkų nusikaltimą paauglius, staiga „stebuklingu“ būdu pradėjusius kursuoti po Vakarų Europos šalis. Įsivaizduokite penkiolikmečius-šešiolikmečius, be pinigų, nemokančius beveik jokios užsienio kalbos, terorizuojamus suaugusių žmogystų, jie nuolat sulaikomi užsienio šalyse, kartais po apklausų paleidžiami, kartais įkalinami – viskas, ką tarnybų atstovai – pareigūnai, vaikų teisių apsaugos darbuotojai, seniūnai – šiandien apie juos tegali pasakyti yra „tai baisūs nusikaltėliai, kodėl turėtume jais rūpintis, atrado, mat aukas, greičiau į zoną juos, visi atsikvėpsime.“
Aš asmeniškai, tokio ciniško požiūrio į potencialias prekybos žmonėmis aukas nesu mačiusi net ir prieš 15 metų, kai Lietuvos „Carite“ įkūrėme savo pagalbos programą“, – 15min teigė Lietuvos „Carito“ pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms programos vadovė Kristina Mišinienė.
