Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 02 12

Policijos galvos skausmas – lombardai

Ketvirtadienį savivaldybėje susitikusi Klaipėdos apskrities policijos vadovybė ir miesto meras apžvelgė opiausias problemas. Bene daugiausia dėmesio skirta problemiškai lombardų veiklai.
Lombarde
Pasak pareigūnų, lombardai yra ta vieta, kur parduodama daug vogtų prekių. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (KVPK) viršininko pavaduotojo Vytauto Kazlausko, šiuo metu Klaipėdoje yra išduoti 53 leidimai lombardų veiklai. Tačiau problemų kyla dėl jų veiklos ištisą parą. „Tai nerami vieta, skirta ir vogtiems daiktams realizuoti“, – sakė jis. Anot policijos vadovų, šiuo metu reglamentuota, kad lombardai, superkantys brangiuosius metalus ir brangakmenius, gali dirbti nuo 9 iki 19 val. Tačiau pasibaigus šiam darbo laikui nuo prekystalių tiesiog nuimami aukso bei kiti brangių metalų gaminiai ir dirbama toliau. „Po tos valandos parduotuvė tarsi virsta komisu ir veikia visą parą, jų savininkai motyvuoja, kad brangiųjų metalų neperka“, – kalbėjo V.Kazlauskas.

Parengė daugybę raštų

Pasibaigus darbo laikui lombarduose nuo prekystalių tiesiog nuimami aukso bei kiti brangių metalų gaminiai ir dirbama toliau.
Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius KVPK viršininkui Benonui Ivanauskui ir V.Kazlauskui pasakojo, kad dar prieš 4–5 metus savivaldybė išsiuntė ne vieną su lombardų veiklos problema susijusį raštą šalies valdžiai, kad šių įstaigų veiklą reglamentuotų atskiras įstatymas. Šiuo metu jų veikla reguliuojama tik Civiliniu kodeksu.

Pasak savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių skyriaus vedėjos Zitos Žižytės, savivaldybė gali numatyti darbo laiką tik brangiaisiais metalais prekiaujantiems lombardams. „Neseniai su Narkotikų kontrolės komisija parengėme raštą Seimui dėl lombardų veiklos. Padorus žmogus naktį ten neina“, – sakė ji.

„Visiška netvarka“, – situaciją įvardijo meras ir paprašė Z.Žižytės surinkti kadaise parengtus raštus bei kreiptis pagalbos į klaipėdiečius Seimo narius.

Prie kamerų – neįgalieji

15min nuotr./Iki tol, kol nebuvo įdarbinti neįgalieji, vaizdo stebėjimo kamerų transliuojamus vaizdus sekdavo policijos pareigūnai.
15min nuotr./Kol nebuvo įdarbinti neįgalieji, vaizdo stebėjimo kamerų transliuojamus vaizdus stebėdavo policijos pareigūnai.

Ketvirtadienį policijos vadovybė su savivaldybės atstovais aptarė ir situaciją dėl mieste esančių stebėjimo kamerų. Jau kurį laiką šį darbą atlieka neįgalieji, tačiau atlygį šešiems darbuotojams moka pati neįgaliųjų organizacija, dalį lėšų padengė valstybė. Savivaldybė kurį laiką tvirtino, kad neįgaliesiems mokėti neturi lėšų, tačiau ketvirtadienį vykusiame susitikime Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis teigė, kad pagal dar nepatvirtintą biudžetą numatyta 30 tūkst. Lt., tad savivaldybė galės bent iš dalies prisidėti prie šių darbo vietų išlaikymo.

V.Kazlauskas taip pat užsiminė, kad policija yra numačiusi dar apie 20 naujų vietų, kuriose galėtų būti sumontuotos vaizdo kameros. Šiuo metu mieste yra 57 kamerų tinklas.

Dalijosi atsakomybę

Su policijos vadovybe aptartas ir ekologinės policijos klausimas. Savivaldybė tam yra numačiusi 86 tūkst. Lt. Pasak M.Poimanskio, pastaraisiais metais didele problema tapo kopas niokojantys keturračiai. Tokius niekdarius gali sučiupti tik policija. Viršininkas B.Ivanauskas teigė, kad policija gali pagelbėti savivaldybei prižiūrėti, tačiau viena atsakomybės prisiimti negali, Policijos departamentas komisariatams yra nurodęs atsisakyti policijai nepriklausančių funkcijų. „Pasidalykime atsakomybę. Jūsų skyrius būtų atsakingas ir grotų pirmuoju smuiku, o mes talkintume“, – sakė V.Kazlauskas. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?