Policijos reformos byla: teismai dar aiškinsis, kaip buvo informuojami policininkai

Šis ginčas susijęs su jau baigta ir įgyvendinta reforma policijoje. Pirmos instancijos teismas buvo nusprendęs, kad policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ginčijamus sprendimus priėmė pažeisdamas Profesinių sąjungų įstatyme ir Darbo kodekse nustatytas pareigas vykdyti konsultacijas su pareigūnais. Byloje esminis ginčas kilo dėl darbuotojų atstovų, profesinės sąjungos informavimo ir konsultavimo proceso, vykdant apskričių policijos komisariatuose struktūrinius pakeitimus, teisėtumo.

Vienas iš teisme aptariamų sprendimų: rajonų policijos komisariatuose vietoj iki tol veikusių viešosios ir kriminalinės padalinių steigti Veiklos ir Reagavimo skyrius.

Profesinės sąjungos skundėsi, kad įvestas pamaininis darbas, nustatytos ilgesnės nei 8 val. trukmės pamainos, daliai darbuotojų įvesta suminė darbo laiko apskaita.

„Šie pasikeitimai neabejotinai sukėlė padarinius darbuotojų šeimyninių įsipareigojimų vykdymui. Darbo organizavimo pakeitimai taip pat lėmė ir darbuotojų darbo funkcijų pakeitimus – patvirtinti nauji pareigybių aprašymai, išplėstos darbuotojų darbo funkcijos“, – skundėsi profesinė sąjunga.

Profesinės sąjungos teismui skundė ne pačius vykdomus struktūrinius pertvarkymus, o jų būdą – netinkamai įvykdytas informavimo ir konsultavimosi procedūras, jų pasekmė – ginčijamų sprendimų tolesnis vykdymas ir iš to kilsiančios neigiamos pasekmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį panaikino profesinėms sąjungoms palankų žemesnės instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Darbo kodekse yra įtvirtinta darbdavio pareiga informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

„Svarbu yra, kaip įgyvendinamas šios teisės turinys viso pasirengimo pertvarkai proceso metu: ar Policijos departamentas teikė tiesiogiai ar per teritorinius policijos komisariatus pakankamą, teisingą informaciją apie planuojamus priimti sprendimus, ar ši informacija laiku pasiekė darbuotojus, ar jiems buvo protingai nustatytas terminas pateikti savo siūlymus, ar darbuotojų atstovų pateikti siūlymai buvo vertinami, ar jie buvo žodžiu, o atitinkamais atvejais raštu informuojami apie jų pasiūlymų svarstymą. Pirmosios instancijos teismas to nevertino“, – rašoma LVAT nutartyje.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš tai bylą nagrinėjęs teismas nevertino, ar nagrinėjamu atveju taikyta Darbo kodekso norma, nustatanti reikalavimą darbdaviui informuoti prieš priimant sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo.

Pasak LVAT, iš į bylą pateiktų darbo grupių, sudarytų atskiruose policijos komisariatuose, kuriose dalyvavo profesinių sąjungų atstovai, pasitarimo atitinkamų protokolų matyti, kad policijos komisariatuose siekta steigti tiek pareigybių, kiek yra dirbančių pareigūnų.

„Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kiek konkrečiai darbuotojų dėl atliktų pertvarkymų policijos komisariatuose buvo atleista, ir šiuos duomenis surinkti yra pirmosios instancijos teismo pareiga“, – mano LVAT.

Pareiškėjas šioje byloje – Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, atsakovas – Policijos departamentas. Jam teisme atstovavo žinomas teisininkas, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas, dabar advokatas Valentinas Mikelėnas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Policijos pareigūnai

LVAT skundą pateikė policija. Trijų teisėjų kolegija policijos skundą patenkino iš dalies.

LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, netinkamai patikrino viešojo administravimo subjektų priimtų
sprendimų teisėtumą, neteisingai sprendė dėl taikytinų materialiosios teisės normų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo balandžio 12 dienos sprendimas naikinamas.

Profesinės sąjungos teismui skundėsi, kad pareigūnai perkeliami į naujas pareigas be papildomo apmokymo, neatlikus sveikatos
patikrinimo (ekspertizės) ir neįvertinus, ar jie gali eiti siūlomas pareigas.

Profsąjungų duomenimis, į naujas pareigas perkeltų pareigūnų sveikata masiškai tikrinama Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje (CMEK) po to, kai pareigūnai jau perkelti į naująsias pareigas, joms būtina atitikti aukštesnę sveikatos skiltį, nei pareigūnai atitiko iki tol.

„Šios aplinkybės rodo, jog reformai (priimtų sprendimų įgyvendinimui) yra nepasirengta, pareigūnams pavesta vykdyti pareigas, kurių vykdymas gali sukelti realią grėsmę jų sveikatai. Be to, reforma įgyvendinama apeinant teisės aktuose nustatytas taisykles, ką patvirtina komisariatams rugpjūčio mėnesį išplatintas aplinkraštis“, – skunde teismui rašė policininkų profsąjunga.

Ji taip pat teigė, kad policijos vadovai visiškai nevertino darbuotojų specialiųjų žinių ir naujų kompetencijų poreikio.

„Viešai buvo deklaruojama, kad visų darbuotojų, kaip policijos pareigūnų, pirminis parengimas yra vienodas, o tai neva reiškia, kad visi darbuotojai per savo darbo praktiką yra įgiję vienodus įgūdžius, darbinę praktiką, pasiekę vienodas kompetencijas. Tai neatitinka tikrovės, nes iki darbo organizavimo pakeitimų darbuotojų policijoje darbas buvo profiliuojamas pagal savarankiškas veiklos sritis, todėl tiek darbuotojų įgūdžiai, patirtis, tiek kompetencijos labai skyrėsi“, – mano policijos profesinė sąjunga.

Šalies policijos įstaigos nepalaikė profesinių sąjungų skundo teisme.

Pavyzdžiui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai nepagrįstu vadino teiginį, jog pareigūnai perkeliami į naujas pareigas be papildomo apmokymo.

„Pareigūnų mokymai vyksta nuolat ir nuosekliai. Nors mokymuose dalyvauja visi pareigūnai, prioritetas teikiamas tiems pareigūnams, kurių darbo funkcijos policijos veiklos reorganizavimo laikotarpiu labiausiai pakito. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatas buvo aprūpintas visomis priemonėmis, reikalingomis papildomoms funkcijomis atlikti“, – atsiliepime teismui teigė policija.

Policijos vadovybė reformos ėmėsi 2016 metais, sakydama, kad tai padidins visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių ir gerins pareigūnų darbo sąlygas. Jungiant viešąją ir kriminalinę policiją komisariatuose, atsisakyta nereikalingų pastatų, atsisakoma budėtojų, taip mažinant kabinetuose dirbančių pareigūnų skaičių.

Anot policijos, reforma leido pareigūnų skaičių gatvėse padidinti daugiau nei dvigubai iki 3,5 tūkst., greičiau reaguoti į pavojingiausius iškvietimus, pakelti pareigūnų algas.

Viešąją tvarką vidutiniškai per parą užtikrina apie 630 ekipažų, o tai yra 80 proc. daugiau nei iki reformos pradžios.

Policija teigia, kad po reformos pareigūnų aprūpinimas taip pat geresnis – perkami nauji automobiliai, atnaujinama ginkluotė, policininkai turėtų gauti naujas uniformas, pernai buvo pakeltos pareigūnų algos.