Dar pernai lapkritį 15min rašė, kad atsitiktinai išgirsta žinia, jog Žemaitijoje atsiras naujas, didelis karinis poligonas, sukrėtė vietos gyventojus. Tuomet jie stebėjosi, kad dėl tokio objekto nesitarta su vietos bendruomenėmis, ir neslėpė kovosią, jog poligono nebūtų.
Plačiau skaitykite čia: Naujas karinis poligonas gąsdina žemaičius: nors dėl vietos dar nenuspręsta, jau renkami parašai prieš.
Žemė tebėra rezervuota
Ir ta kova nesibaigė iki šiol. Nors Krašto apsaugos ministerija (KAM) ramina atsisakiusi planų poligoną steigti būtent toje teritorijoje Šilalės, Rietavo, Kelmės ir Telšių r. savivaldybėse, tačiau Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRTBP) koncepcijoje šiems tikslams rezervuota žemė tebėra.
Kaip teigia Seimo narė Laima Nagienė, 2021 m. vasario 1 d. KAM viešai pareiškė, kad atsisako rezervuotų teritorijų Vakarų Lietuvoje dėl netinkamų gamtinių sąlygų visumos, ir dėl jų pašalinimo iš LRTBP kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Tačiau ši esą atsisakė tenkinti Krašto apsaugos ministerijos prašymą.
„Ministerijos atsisakymas argumentuotas tuo, kad trijų punktyrinių linijų, žyminčių kariniam poligonui rezervuotų teritorijų ribas, panaikinimas LRTBP sprendiniuose gali užtrukti iki pusantrų metų ir kainuoti apie 0,5 mln. eurų.
Siekiant objektyviai įvertinti LRTBP koregavimo kaštus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad rezervuotose poligonui teritorijose, patenkančiose į Mažeikių, Akmenės, Šiaulių ir Telšių r. savivaldybių teritorijas, vien iš veiklos, susijusios su žemės ūkiu, kasmet gaunama apie 20 mln. eurų pajamų“, – teigė savo pranešime Seimo narė.
Ji taip pat teigė, kad jau dabar jaučiamos negatyvios sprendimų dėl žemių rezervavimo pasekmės, t. y. nutraukiami sandoriai, kertami miškai, žmonės išvargę nuo įtampos ir nežinomybės ir t. t.
Ir esą nors žodžiu krašto apsaugos ir aplinkos ministrai tikina, kad kol kas neketina steigti karinio poligono rezervuotose teritorijose Vakarų Lietuvoje, tačiau nesiima teisinių LRTBP koregavimo priemonių, kuriomis būtų atsižvelgta į bendruomenių interesus.
L.Nagienė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo apie tai, kad nors žodinis tikinimas, jog minėtose teritorijose poligono nebus, girdimas ir iš ministrų, ir iš Seimo narių, tačiau esą Lietuva „ne žodinė valstybė“.
Bendruomenės – prieš
Mažeikių, Akmenės, Šiaulių ir Telšių rajonų bendruomenių Iniciatyvinė grupė „Gamta ir ramybė mums ir mūsų vaikams“ daugybę kartų per paskutinius kelis mėnesius kreipėsi į prezidentą, Seimą, Vyriausybę, prašydama atkreipti dėmesį į planavimo ir viešinimo pažeidimus ir į žalingus planavimo padarinius ir gyventojams, ir žemės ūkiui.
Rajonų savivaldybių tarybos taip pat pareiškė nesutikimą su minėtų teritorijų rezervavimu.
Spaudos konferencijoje „Karinių poligonų steigimo ir plėtros Lietuvoje planavimo iššūkiai“ dalyvavusios minėtos iniciatyvinės grupės atstovė Diana Lopaitienė, dėstydama informaciją apie iki šiol buvusius veiksmus, susijusius su poligonu, akcentavo – nors pagal reikalavimus, privačios žemės turėtų būti kuo mažiau, ji sudaro daugumą teritorijos.
Kasmet iš šitų teritorijų gauname per 20 mln. eurų. Tik žemės ūkis, neskaičiavome miškų pramonės, smulkiųjų verslų, smulkiųjų ūkininkų, kurie išlaiko save.
Kalbėdama apie abi galimas teritorijas, D.Lopaitienė minėjo, kad teritorijoje Nr. 2 privačios žemės ūkio paskirties, miškų ir kitos paskirties žemės yra net 18 193 ha iš 24 200 ha numatytos teritorijos. Teritorijoje Nr. 3 – beveik 8 553 ha iš 13 700 ha.
O žemės paėmimui kompensuoti numatyta mokėti nuo 2265 iki 2333 eurų už hektarą. Reali kaina, jos teigimu, svyruoja nuo 3,5 tūkst. iki 4,5 tūkst. eurų, kai kur net ir iki 7 tūkst. eurų.
„Ministras yra sakęs, kad nuo pusės iki milijono gali kainuoti išbraukti šias teritorijas iš Bendrojo plano. Atsiprašau, ministre, mes kasmet iš šitų teritorijų sugeneruojame, gauname per 20 mln. eurų, tai įplaukia į biudžetą. Tik žemės ūkis, mes neskaičiavome miškų pramonės, smulkiųjų verslų, smulkiųjų ūkininkų, kurie išlaiko save ir savo vaikus.
Ar 20 mln. eurų gali prilygti milijonui Aplinkos ministerijos pinigų?“ – kalbėjo D.Lopaitienė.
Ji paminėjo ir tai, kad iškeldinti galėtų tekti daugiau nei 550 gyventojų, nes jie atsiduria poligono viduje. O kur dar greta gyvenantys, anot D.Lopaitienės, kai buvo atliekama galimybių studija, nepaskaičiuoti tiksliai, nurodyti tik beveik 5 tūkst.
Vietos bendruomenės suskaičiavo pačios – daugiau nei 11 tūkst. gyventojų, kurie gyvena ne toliau kaip trys kilometrai nuo poligono teritorijos.
Ministras ragina nesijaudinti
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas spaudos konferencijoje teigė, kad NATO standartus atitinkanti poligonas būtinas – jo reikia ir Lietuvai, ir visai Rytų Europai.
„Ar dabar parinkta vieta yra optimali? Ne. Tą pripažino ir praeita valdančioji dauguma, ir dabartinė. Kol kas pranešimai spaudai, kaip sakė gerbiama L.Nagienė, raštu dar nėra įtvirtinta.
Ar žemaičiai turėtų išgyventi? Manau, ne.
Ar žemaičiai turėtų išgyventi? Manau, ne. Tokio masto poligonas yra valstybinės svarbos objektas ir jam Lietuvos bendrojo plano sprendiniai negalioja. Tikrai labai išsamiai gyventojai susipažinę, bet užtikrinu, kad jeigu statomas dujų terminalas, oro uostai ar kiti valstybinės svarbos objektai, tai jiems Lietuvos bendrasis planas negalioja.
Mūsų interesas – kad poligonas atsirastų, bet jam Bendrasis planas nebus aktualus, juo nebus vadovaujamasi“, – tikino aplinkos ministras.
Šie teiginiai, anot ministro, ir įrodo, kad Bendrasis planas neturės įtakos poligono statyboms.
„Kaip politikas galiu pasakyti, kad nebe tie laikai, kad Lietuvoje galėtume užtvenkti Nemuną, iškeldinti dešimtis kaimus, kaip buvo padarytos Kauno marios. Nebe tie laikai, kad galėtume tris ežerus sujungti ir Elektrėnų marias padaryti. Tikrai bendruomenių balsas girdimas“, – sakė S.Gentvilas.
Jis kartojo, kad dar ilgas procesas iki poligono steigimo, o jeigu bendruomenės, merai, rajonų tarybos priešinsis, tokio sprendimo tikrai nebus.
S.Gentvilas teigė atėjęs į spaudos konferenciją norėdamas nuraminti, esą neverta gręžiotis atgal, nors sprendimai, priimti iki šiol, buvę ne jo, o „valstiečio“ aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos. Tačiau pats kaip žemaitis patarė žmonėms stebėti situaciją.
L.Nagienė vis dėlto pareiškė, kad bus renkami dokumentai ir kreipiamasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
