K.Vanagaitė sako, kad poligrafu surinktų duomenų patikimumas siekia apie 90 proc.
„Duomenų patikimumui efekto turi ir emocinis susijaudinimas, ir visa kita, bet tai yra vienintelis prietaisas, kuris matuoja objektyvius rodiklius, nes visa kita yra subjektyvios interpretacijos. Prietaisu yra matuojamos žmogaus organizmo fiziologinės reakcijos ir tai yra objektyvu“, – pažymėjo specialistė.
Ji negalėjo įvertinti, kiek Lietuvoje yra tokių specialistų, kurie galėtų išgauti 90 proc. patikimus duomenis.
„Labai svarbi kompetencija tų žmonių, kurie atlieka procedūrą, tačiau tų žmonių kompetencijos negaliu komentuoti, nes nežinau, kokį jie turi išsilavinimą“, – sakė K.Vanagaitė.
Specialistė sakė, kad paprastai per tyrimą užduodama keliolika klausimų. Jos nestebina tai, kad tiriant poligrafu tą patį žmogų kelis kartus, duomenys gali skirtis.
Esą antrą kartą apklausiamas žmogus gali į klausimus reaguoti ramiau, nes jau žino visą procedūrą.
Duomenims nesutampant specialistė rekomenduotų rinkti kitus įrodymus.
„Poligrafu surinkti duomenys yra tik orientaciniai tam, kad būtų galima sumažinti įtariamųjų ratą, surinkti papildomos informacijos. Tai nenaudojama kaip neginčijamas kaltės įrodymas“, – pabrėžė K.Vanagaitė.
Pasak jos, būtina surinkti kitų įrodymų, kurie patvirtintų poligrafu surinktus duomenis.