Žmonės ateina bijodami komplikacijų arba atvaryti darbdavių
Suprasti akimirksniu
- Poliklinikoje padaugėjo pacientų, besikreipiančių dėl peršalimo
- Virusai kimba dėl to, kad orų permainų neatlaiko imuninė sistema
- Darbdaviai vis dažniau sergančius pavaldiniu varo namo
- Temperatūra – ne svarbiausias rimtos ligos požymis
„Sulaukėme peršalimo ligomis sergančių žmonių antplūdžio – labai daug žmonių ima nedarbingumo lapelius. Dažniausiai simptomai susiję su elementariu peršalimu: sloga, kosuliu, silpnumu, prakaitavimu, nedideliu karščiavimu, kai temperatūra pakyla iki 37,3–37,5 laipsnio, tam tikrais atvejais – akių ašarojimu. Tai ne gripo simptomai, kadangi šiuo metu vyrauja kiti virusai – jais užsikrėtę žmonės serga kur kas lengvesne forma, bet pasveiksta vis tiek tik per 5–7 dienas“, – teigė šeimos gydytoja.
Jos teigimu, panaši situacija kartojasi kasmet. Padidėjusį sergamumą ji pirmiausiai sieja su permainingais orais ir žmonių noru kuo greičiau nusimesti šiltus žiemos drabužius. Tačiau mūsų organizmas taip pat greitai nespėja prisitaikyti.
Vis daugiau žmonių ima nedarbingumo lapelius, nors vis tiek mano, kad sirgti jiems ekonomiškai nuostolinga.
„Galimybė peršalti priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos būklės. Paprastai peršalama, kai šiltesnis oras pasikeičia į šaltesnį, todėl dažnai žmonės suserga šaltuoju metų laiku grįžę iš atostogų šiltuosiuose kraštuose. Žinoma, jeigu imuninė sistema būtų stipri, ji prisitaikytų, bet po žiemos visi esame nusilpę. Žiemą neturime tiek vaisių ir daržovių, todėl dėl vitaminų ir mineralų trūkumo organizmas būna išsekęs. Tiesa, valgome atvežtinius vaisius ir daržoves, bet jos apipurkštos, taigi nežinia, ar tai nėra dar blogiau negu jų visai nevalgyti“, – svarstė pašnekovė.
Pasak D.Makaravičienės, pastaruoju metu vis daugiau žmonių ima nedarbingumo lapelius, nors vis tiek mano, kad sirgti jiems ekonomiškai nuostolinga. Gydytojai dažnai tenka girdėti prašymus pastatyti ant kojų kuo greičiau – per 1–2 dienas, tačiau peršalimas taip greitai nepraeina.
„Vis dėlto žmonės darosi sąmoningesni. Jie jau yra patyrę, kad eidami į darbą sirgdami prisidaro tiek bėdų, kad vietoj 5 dienų turi likti namuose 2–3 savaites, nes prasideda rimtos komplikacijos: bronchitas, tonzilitas, plaučių uždegimas. Štai ir dabar turiu pacientę, kuri namie pabuvo tik dvi dienas ir dar nepasveikusi išlėkė į darbą, tačiau dabar pasirodė dar prastesnės sveikatos ir prašo manęs ką nors daryti, nes pradėjo dusti, o tai rimto bronchito požymis.
Kiti pacientai, kurie ima nedarbingumo lapelius, jaučia atsakomybę prieš kolegas, nenori jų užkrėsti. Mat virusai plinta oro lašeliniu keliu, todėl apsikrėsti galima tiesiog būnant šalia sloguojančio, čiaudinčio ar kosinčio asmens. Ko gera, ir patys darbdaviai sąmoningesni, neverčia tokių žmonių būtinai likti darbe, kaip anksčiau. Esu sulaukusi ne vieno paciento, kuris prisipažįsta, kad pas gydytoją jį atvarė iš darbo“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Kokie simptomai rodo, kad laikas likti namuose
Paklausta, kokie turėtų būti simptomai, kai jau būtina gydytis namie, gydytoja pabrėžė, kad temperatūra nėra svarbiausias sunkios ligos požymis.
„Galima sirgti ir neturėti temperatūros. Temperatūra – imuninės sistemos atsakas į ligą, tačiau yra pacientų, kurių imuninė sistema taip nereaguoja, ir tame nėra nieko gera, nes tai reiškia, kad imuninė sistema taip nusilpusi, kad jau nebereaguoja“, – įspėjo D.Makaravičienė.
Kaip pamatuoti simptomų dydį, kai tai jau rimta liga? Šeimos gydytoja pataria nenumoti ranka netgi į paprastą slogą, kuri dažnai nelaikoma rimtu simptomu. Sloga labai retai atsiranda viena, dažnai tai ligos ženklas. Juk dažnai kartu atsiranda kosulys, gerklės perštėjimas ir pan. Todėl jei tik sloga stiprėja ir atsiranda naujų peršalimo simptomų, jau būtina pasirodyti gydytojui.
„Beje, iš pradžių sloga iš nosies tiesiog teka, tačiau kai nosis tampa visiškai užgulta, neprakvėpuojama, skauda galvą, tai reiškia, kad sloga tapo pūlinga, o tai jau jau yra sinusų uždegimo, labai rimtos komplikacijos, požymis“, – aiškino pašnekovė.
