-
Premjerė apie diskusijas dėl vokiečių brigados: realias problemas reikia kelti
-
G.Nausėda: bet kokie šešėliai tarp Lietuvos ir Vokietijos bus išnaikinti
-
Premjerė: kariuomenės divizijos kūrimas ir vokiečių brigados dislokavimas – nekonfliktuoja
-
Vokietijos ambasadorius: visi pripažįsta, kad Lietuva dabar negalėtų priimti brigados
-
Seimo pirmininkė: geriausia, kad viešų nuomonių išsiskyrimų dėl vokiečių brigados nebūtų
-
G.Landsbergis: Vokietijai iki galo neatsakant dėl brigados, turime statyti infrastruktūrą
Namų darbai NATO susitikimui
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad iš komunikacinės pusės viešumoje atrodo, jog daugiau kalbėta apie tai, dėl ko su Vokietija nesutarta iki galo, o ne kalbama apie tai, dėl ko sukirsta rankomis ir judama į priekį.
Tarp to, ką mes turime dabar, ir dėl nuolatinio vokiečių brigados dislokavimo mūsų šalyje, anot jo, yra daug tarpinių stotelių ir žingsnių.
Politikas minėjo, kad Lietuvoje dirbama ties karine infrastruktūra, kuri leis pasirengti išankstiniam Vokietijos brigados ginkluotės dislokavimui.
„Apie tai aš ne kartą pats esu girdėjęs Vokietijoje – kad tai yra tikrai stipri opcija, dėl kurios mes galime dirbti. Taip pat siektume po to – kaip dar vieno žingsnio šalia šito – besirotuojančio brigados bataliono per pratybas.
Na, ir kelionėje žingsnis po žingsnio žiūrėsime, kur mus nuves, turint omenyje, kad mūsų strateginis interesas yra brigada čionai“, – akcentavo jis.
L.Kasčiūnas teigė, kad šiame kontekste jam itin svarbu, jog, netgi nepaisant karo, akivaizdžiai matome, jog Rusija gali atsigauti.
Esą tai užtruks, bet kariniu požiūriu – gal ne tokiu technologiniu lygiu, kokiame buvo, ši šalis gali atstatyti pajėgumus.
Jis minėjo ir Rusijos paskelbtą Vakarų karinės apygardos reformą, kuria planuoja ją sustiprinti.
„Viena vertus, jie reaguoja į Suomijos, Švedijos narystę NATO. Bet, kita vertus, tai jau liečia ir mus. Ten jau yra augimas iki divizijų lygmens. Tai faktas, kad galimo karo prieš NATO planavimas bus divizijų lygmenyje.
Ką mums dabar reikia daryti visomis pastangomis – ir krašto apsaugos ministrui, ir t.t. – pasiekti, kad NATO planavime iki Vilniaus susitikimo įsiskaičiuotų ir šitas Rusijos planas, kuris gali būti galbūt 2026, 2030 metams. Ir tada atsakyti jau NATO susitikime, kad brigada mažų mažiausiai yra privalu“, – pabrėžė Seimo NSGK pirmininkas.
Šiandieniniame B.Pistoriuso kalbėjime L.Kasčiūnas neįžvelgė, kad Vokietijoje nėra ūpo nuolat Lietuvoje dislokuoti brigadą.
Jis aiškino, kad vokiečiai yra kolektyvinės gynybos kultūros atstovai, norintys matyti visą NATO gynybos architektūrą.
„Natūralu, kad dabar laukia ir Vilniaus susitikimo, ką mes dabar pasakysime dėl Rytų flango, kaip konkrečiai tie modalumai atrodys.
Aš manau, kad brigada čia yra privaloma po to, kai rusai paskelbė tokius planus – mes turime reaguoti. Bet tam reikia mums pasiruošti, tam yra šiek tiek laiko. Prieš NATO susitikimą reikia padaryti viską, kad NATO planavime būtų įtvirtinta, ką daro rusai Vakaruose, kad atsirastų aiškus suvokimas, jog brigada tai čia mažų mažiausiai“, – akcentavo Seimo NSGK pirmininkas.
Reikia įsiklausyti į NATO rekomendacijas
Seimo NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius sakė, kad tiek Lietuva, tiek Vokietija pirmiausia yra NATO valstybės ir visi gynybos planai pirmiausia dėliojami Aljanso operacinėje vadavietėje.
Pasak politiko, būtent su ja yra sudėliojami visi Aljanso gynybos planai.
„Yra žiūrima į visą NATO rytinį flangą. Ir kiek divizijų ar brigadų jie ten sudėlios, tai būtent nuo jų sumanymo priklauso. Aš manyčiau, kad tiek Vokietija, tiek Lietuva – būtent ir ministrai, ir kariškiai – turi įsiklausyti būtent į NATO vadovaujančių tiek karininkų, tiek NATO generalinio sekretoriaus visas rekomendacijas ir matymą. Aš manyčiau, kad turėtume į tuos dalykus atsižvelgti“, – komentavo jis.
A.Pocius pažymėjo, kad laikosi tos pačios nuomonės kaip krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti politikai: jog Lietuvoje būtų kuo daugiau NATO valstybių karinių pajėgumų.
Tačiau, kaip minėjo, turime suprasti ir kitą pusę – kad vertinama realybė, ar tikrai šiuo metu yra būtina laikyti nuolat čia laikyti visą brigadą.
„Nėra Lietuvoje tokios šiuo metu grėsmės, kad ta brigada 100 proc. stovėtų čia, Lietuvoje. Tuo labiau, kad nėra infrastruktūros ir jų buvimas ar tikrai yra būtinas? Aš manau, kad čia yra būtent tas diskusinis klausimas.
O kad priešakinė vadavietė čia jų yra, kad nuolat čia vyks pratybos, kad nuolat bus iš tos brigados vienas, plius dar su kai kuriais elementais bataliono dydžio vienetas ir nuolat dalyvaus čia pratybose rotaciniu būdu (vienas batalionas, paskui tos brigados kitas batalionas atvažiuoja ir visi batalionai prasirotuos, susipažins su Lietuvos teritorija, visomis strateginėmis kryptimis, objektais ir t.t.), aš manau, kad čia būtent yra ta Vokietijos matymo pusė“, – aiškino buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Jis pridūrė manantis, jog Vokietijos pažadas, jeigu mūsų šaliai kiltų grėsmė permesti savo pajėgas, galioja.
K.Budrys: susitarimas išlieka
Prezidento Gitano Nausėdos, kuris antradienį taip pat susitiko su Vokietijos gynybos ministru, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad sutarimas su Vokietija dėl brigados dislokavimo Lietuvoje išlieka, tariamasi dėl jo įgyvendinimo.
„Prezidento ir Vokietijos gynybos ministro susitikimo metu šiandien Prezidento rūmuose buvo kalbėta apie tai, kad prezidento ir federalinio kanclerio komunikatas išlieka tiek savo tekstu, tiek dvasia ir mes toliau judame link jo įgyvendinimo“, – antradienį žurnalistams sakė K.Budrys, kurį cituoja BNS.
Anot K. Budrio, konsultacijos reikalingos ir iš NATO pusės, tačiau jis ragino nepamiršti, kad galiausiai viską sprendžia pačios aljanso narės.
„Taip, tam tikrų sprendimų, vertinimų reikia ir iš NATO. Bet reikia neužmiršti ir svarbu tai akcentuoti, kad NATO – tai nacionalinių valstybių sprendimai. Taip, gali būti vienas kitas karinis patarimas, dokumentas, bet viską sprendžia valstybės“, – sakė jis.
Prezidento patarėjas tikino, kad Vokietijos ministro pareiškimų nereikėtų vertinti kaip partnerių atsitraukimo.
„Negaliu vertinti, kad kas nors nuo ko nors atsitraukia, mes esame tų susitarimų vis dar rėmuose, juos įgyvendiname. Pirma stadija, kuri buvo praėjusiais metais, ji įgyvendinta buvo sėkmingai (...), šiuo metu vyksta antrojo etapo planavimas tuose rėmuose, kaip ir buvome apsibrėžę komunikate“, – pabrėžė jis.
Pasak K.Budrio, kokių papildomų sprendimų prireiks įgyvendinant patvirtintą komunikatą, klausimas išlieka atviras.
„Jų reikia tiek Lietuvos pusėje, kas susiję su infrastruktūros ar tolimesniu jos plėtojimu ir ta infrastruktūra matome, kad ir poreikis jai šiek tiek keičiasi. (...) Reikės daugiau sandėlių dar šalia to, Vokietijos pusėje reikia sprendimų“, – kalbėjo jis.
