„Tai yra per daug svarbus objektas, kad komitete galėtumėme apsispręsti be Vyriausybės išvados“, – BNS sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė, socialdemokratė Audronė Pitrėnienė.
Komitetą toliau nagrinėti Lukiškių aikštės įstatymą kovo 27-ąją paskyrė Seimas, pritaręs konservatoriaus pataisoms po pateikimo.
Audroniaus Ažubalio parengtame siūlo Lukiškių aikštę Vilniuje pripažinti reprezentacine Lietuvos aikšte, ją sutvarkyti bei pastatyti memorialą laisvės kovų aukoms atminti
Parlamentaro, konservatoriaus Audroniaus Ažubalio parengtame siūlo Lukiškių aikštę Vilniuje pripažinti reprezentacine Lietuvos aikšte, ją sutvarkyti bei pastatyti memorialą laisvės kovų aukoms atminti. Projekte numatoma, kad Vyriausybė privalėtų parengti aikštės sutvarkymo darbų planą dar šiemet, o sutvarkyti – iki 2017 metų pabaigos.
Seimo narys taip pat tvirtino nepritariantis tiems Lukiškių aikštės tvarkymo sprendiniams, kurie šiuo metu yra pripažinti laimėjusiais Kultūros ir Aplinkos ministerijų skelbtuose konkursuose.
„Nebūdamas meno ekspertu, galiu pasakyti: tai, ką aš mačiau, kas yra išrinkta, mano nuomone, su žuvusiųjų už laisvę ir kovų už laisvę įamžinimu nieko bendro neturi. Ten pasiūlytas kažkoks nesusipratimas“, – BNS sakė A.Ažubalis.
Jo nuomone, turėtų būti rengiamas naujas Lukiškių įamžinimo darbų konkursas, kurio dalyviai atsižvelgtų į jo pasiūlytame projekte nurodytas sąlygas – kad aikštė derėtų su kitąpus gatvės esančiu Genocido aukų muziejumi, kad jie atspindėtų kovas už nepriklausomybę, turint omenyje, jog per 1863-1864 metų sukilimą čia vykdytos sukilėlių egzekucijos.
„Tie, kas mano, kad tai bus „Raudų siena“, nieko panašaus: tai turi būti aikštė, kuri būtų skirta ir žmonėms, rekreacijai, ir būtų tam tikras įamžinimas, monumentas lietuvių kovai už laisvę ir žuvusiųjų už laisvę aukoms pažymėti“, – BNS sakė jis.
Sutvarkyta aikštė – iki 2018-ųjų
Prieš kelerius metus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė buvo sudariusi specialią komisiją Lukiškių aikštės įamžinimui. Dabartinis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis BNS sakė, kad šiuo metu jos veiklos neplanuojama atnaujinti, o Lukiškių aikštės reikalais žada pasirūpinti kita komisija, sudaryta 2018 metais laukiančio Valstybės atkūrimo šimtmečio įamžinimui.
„Kaip tik vyksta pasiūlymų vertinimas. Buvo kreiptasi į savivaldybes, bendruomenes, nevyriausybines organizacijas. Lukiškių aikštės projekto įgyvendinimas bus neabejotinai pasiūlytas šio garbingo jubiliejaus pažymėjimui“, – sakė Vyriausybės kancleris.
Jis taip pat buvo skeptiškai nusiteikęs dėl anksčiau pateiktų aikštės atnaujinimo projektų, ypač dėl jų kainos.
Nesvarbu, kas laimėjo konkursą
Vyriausybės viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento vadovas Linas Vingelis BNS teigė, kad Vyriausybė nėra įsipareigojusi įgyvendinti būtent šiuos projektus, todėl neatmetama galimybė, kad bus ieškoma naujų idėjų.
„Taip, jie konkursus laimėjo, bet toliau sprendimai nepriimami: keitėsi Vyriausybės, lėšos planuojamos (…). Tai – brangūs projektai, be to, yra daug kritikos, yra siūlymai jų atsisakyti. Vyriausybė tikrai nėra priėmusi jokio įsipareigojimo (projektus įgyvendinti), niekas nėra pasakęs, kad jie bus ar nebus įgyvendinti“, – sakė jis.
Pagal dabartinius pasiūlymus, aikštės atnaujinimas kainuotų apie 100 mln. litų
Kultūros ministerijos skelbtą Lietuvos laisvės kovotojų įamžinimo, t.y. paminklo Lukiškių aikštėje konkursą 2013 metų liepą laimėjo skulptoriaus Vidmanto Gylikio su kolegomis projektas „Tautos dvasia“. 2011 metais Aplinkos ministerijos skelbto aikštės sutvarkymo konkurse laimėtojais pripažintas architekto Rolando Paleko studijos projektas „Ramybė“.
Kaip BNS tvirtino premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė, pagal dabartinius pasiūlymus, aikštės atnaujinimas kainuotų apie 100 mln. litų.
Lukiškių aikštė susiformavo XX a. pradžioje. 1953 metais čia pastatytas paminklas bolševikų lyderiui Leninui, 1991 metais jis demontuotas. Nuo to laiko aikštė nebuvo tvarkyta.
