Per pastarąjį Seimo plenarinį posėdį A.Dulkio pasigedę opozicijos atstovai išsireikalavo, kad ketvirtadienį pats ministras pristatytų pakoreguotą sveikatos fondo biudžetą, o ne pavestų tai sveikatos apsaugos viceministrei Živilei Simonaitytei.
Pastebima, kad ministras nemažai komunikacijos, tarkim, apie COVID-19 pandemijos valdymą, perleidžia kolegoms.
Kai kurie politikai kėlė klausimą, kodėl Ž.Simonaitytė, o ne A.Dulkys lydėjo premjerę Ingridą Šimonytę į vizitus kai kuriose šalies savivaldybėse domintis gyventojų vakcinacija.
-
G.Nausėda: A.Dulkio sprendimas dėl „AstraZeneca“ sudavė smūgį vakcinos patikimumui, komunikacija nenuosekli
-
Kurių ministrų pavardės žiniasklaidoje mirgėjo dažniausiai? Didžiumą dėmesio pasiglemžė A.Dulkys
-
Vakcinos dozę gavęs A.Dulkys prakalbo apie organizmo reakciją: malonus, vaikystę primenantis šaltkrėtukas
-
Būsimoji socdemų lyderė V.Blinkevičiūtė – apie linkėjimą A.Dulkiui, patarimą M.Navickienei ir mintis dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose
-
A.Dulkys žada grįžimą į normalų gyvenimą, bet startavusi bendra registracijos sistema vakcinacijai iš karto ėmė strigti
Įžvelgė ir nepagarbą Seimui
Antradienį Seimui buvo pateikti atnaujinti valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektai.
Juos parlamento plenarinių posėdžių salėje pristatė finansų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrės Gintarė Skaistė bei Monika Navickienė.
Į Seimo darbotvarkę buvo įtrauktas ir atnaujinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projekto pateikimas.
Tačiau jį parlamentarams pristatyti atėjo ne A.Dulkys, o Ž.Simonaitytė.
Ministro darbotvarkėje buvo nurodyta, kad jis dalyvauja nuotoliniame Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) programos „Transportas, sveikata ir aplinka“ posėdyje.
Seimo Darbo frakcijos narys Vytautas Gapšys parlamento posėdyje sakė, kad, jo žiniomis, A.Dulkio kalba minėtame renginyje truks kokias 2–3 minutes.
„Ir beveik neabejoju, kad bus bendro pobūdžio ta kalba. Todėl, man atrodo, nestatyti ant lėkštelės tokių klausimų, kaip dalyvavimas plenariniame posėdyje pristatant biudžeto lydinčius teisės aktus ir dalyvavimas PSO renginyje nuotoliniu būdu, kur reikia kelių minučių kalbai pasakyti, tai yra nepalyginami. Man atrodo, ministras rodo jau ne tik nesupratimą, bet ir nepagarbą parlamentui“, – antradienį Seime kalbėjo opozicijos atstovas.
Anot V.Gapšio, ministras turėjo būti Seime ir greitai.
Jam antrino ir „valstiečių“ frakcijoje Seime dirbanti parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė.
Politikė aiškino, kad jai einant sveikatos apsaugos ministrės pareigas, jeigu Seime būdavo planuojamas biudžeto svarstymas, premjeras neleisdavo išvykti, be to, ir pati esą puikiai žinojo, kad turi būti parlamento posėdyje bei atstovauti sveikatos apsaugos sistemai.
„Ir, aš manau, tikrai ministras pats turėtų pristatyti projektą“, – į kolegas Seime kreipėsi R.Šalaševičiūtė.
Valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Mindaugas Lingė ragino dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę, kurioje pranešėja numatyta Ž.Simonaitytė.
Nuspręsta, kad pakoreguoto PSDF biudžeto projektą ketvirtadienį Seime turi pristatyti A.Dulkys.
Svarsto, gal ministras bijo
Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstiečių“ frakcijoje Seime dirbantis Aurelijus Veryga labai blogai vertinantis tai, kad A.Dulkys neatvyko į Seimą pristatyti pakoreguoto PSDF biudžeto.
Jis teigė nerandantis jokio logiško paaiškinimo tam, išskyrus tai, kad ministras tiesiog bijo.
„Jis bijo, matyt, kalbėti, bijo nežinoti atsakymo į kažkokius klausimus. Tai ir nereikia jam visko žinoti. Jam reikia tam tikrus principus žinoti. Jis yra politikas dabar vienoje iš top politinių pozicijų, tai jis privalo ginti savo biudžetą, ateiti jį pristatyti, paaiškinti, kaip moka.
Ir iš manęs ten pasišaipydavo dabartinė premjerė, kad aš ten kažkokių jos terminų nežinodavau – na ir ką? Stovėjau ir pristatinėjau taip, kaip moku, taip, kaip man išeina geriausiai. Bet tai buvo mano, kaip vadovo, šitos sistemos atstovo, atsakomybė“, – komentavo A.Veryga.
Jo nuomone, nurodyti motyvai, kodėl A.Dulkys negalėjo dalyvauti minėtame Seimo plenariniame posėdyje, niekiniai.
Parlamentaras aiškino, kad buvę ministrai komandiruotes, susitikimus planuodavo atsižvelgdami į politinę darbotvarkę, Seime svarstomus su jų kuruojama sritimi susijusius klausimus.
A.Veryga teigė pasigendantis A.Dulkio ir viešojoje erdvėje – spaudos konferencijose, teikiant komentarus žiniasklaidai ir panašiai.
Tiesa, buvęs sveikatos apsaugos ministras dėl esą per dažno rodymosi eteryje koronaviruso pandemijos metu, kone kasdien darbo dienomis vykdavusių spaudos konferencijų, pats buvo kritikuojamas tuometės opozicijos atstovų, kai kurių apžvalgininkų.
Anot „valstiečio“, jis mato tendenciją, kad ten, kur gali būti kažkas nemalonaus psichologiškai ar emociškai, A.Dulkio nėra.
„Jis tik tai pasigiria, kai kažkas įvyksta nuostabaus. O visur, kur yra kas nors nors truputį sudėtingiau, yra stumiama į priekį komanda“, – įžvelgė A.Veryga.
Jis tiktai pasigiria, kai kažkas įvyksta nuostabaus. O visur, kur yra kas nors nors truputį sudėtingiau, yra stumiama į priekį komanda.
Jis kartojo manantis, kad A.Dulkys tiesiog bijo.
„Ir tokių aš neformalių pasakymų esu girdėjęs – aišku, gal tai ir paskalos yra kažkokios, kad premjerė net pasakiusi yra, kad jo nekviesti į visokius komitetus ir į frakcijas ar panašiai, kad negaišintų ir nestresintų. Gal čia ir išsigalvojimas, bet man dabar jau darosi panašu, kad gal ir ne“, – kalbėjo A.Veryga.
Optimalus dalyvavimas
TS-LKD, delegavusių A.Dulkį į ministrus, frakcijos Seime seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sakė, kad ministrų nusiteikimai dėl dalyvavimo viešojoje erdvėje gali būti skirtingi.
Tačiau jis pabrėžė nemanantis, kad A.Dulkio nedalyvavimas minėtame Seimo plenariniame posėdyje gali būti kažkaip labai kritikuojamas.
„Jeigu ministras visiškai pasitiki savo viceministre ir ji yra įvardyta kaip galima pranešėja Vyriausybės nutarime, tai mes niekada dėl to nekeldavome problemos, kai nebūdavo pačių valstiečių-žaliųjų ministrų anoje kadencijoje.
Čia, manau, kad buvęs ministras tiesiog trokšta tokių tiesioginių akistatų ir mūšių su dabartiniu ministru ir taip išsireikalavo dabartinio ministro atėjimo į posėdį. Tai tokį džiaugsmą jis turės. Matyt, viceministrę jam atakuoti nėra labai įdomu. Tai yra daugiau opozicijos viešųjų ryšių sumanymai, negu dalykiniai poreikiai“, – teigė konservatorius.
J.Razmos nuomone, žvelgiant bendriau, A.Dulkio viešas dalyvavimas pandemijos valdyme ir sprendimų pristatyme yra optimalus.
Pasak jo, anksčiau sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs A.Veryga kaip tik per daug dominavo viešojoje erdvėje. Tai esą suformavo įspūdį, kad taip ir turi būti.
J.Razmos teigimu, dėl to, kai dabartinį ministrą matome rečiau, pradedame galvoti, gal čia kažkas netvarkoje.
„Bet kodėl pačiam ministrui, sakykime, dalykinius aspektus aiškinti, jeigu tai gali padaryti ir viceministrai, ir ministerijos kanclerė ar apskritai ekspertai? Manau, kad tuo požiūriu kartais ir santūresnė, retesnė pasirodymų laikysena nėra tokia jau bloga“, – komentavo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas.
J.Razma aiškino, kad kai kurių opozicijos atstovų pasvarstymai dėl A.Dulkio yra visiškai nepagrįsti.
Anot jo, visi galėjome įsitikinti, kad sveikatos apsaugos ministras kalba ir kalba sklandžiai, dalykiškai.
„Čia nėra kažkokių raiškos problemų, kad reikėtų skatinti kuo mažiau rodytis, jog nesudarytų blogo įspūdžio. Ir nebuvo nusišnekėjimų atvejų. Aš neprisimenu tikrai. Tiesiog ministras nėra iš tų, kur veržtųsi į viešąją erdvę.
Turėkim omeny, kad jis atėjo ne iš politinės erdvės ir galbūt labai ryškios politinės karjeros ir neplanuoja, kaip A.Veryga. Tiems, kuriems jau yra pasirinkę tokio grynojo politiko kelią, ėjimas į viešąją erdvę visada yra norimas. Ir to tikrai nejaučia ministras, kuris save labiau mato kaip dalykininką, kaip vadybininką, kaip tam tikrą ekspertą. Čia yra turbūt tie dabar matomi skirtumai, o ne kuo nors kitu grįsti“, – aiškino J.Razma.
Politinių batalijų dalykas
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) direktorei Virginijai Būdienei trūksta labai aiškios komunikacijos.
Ji mano, kad buvusios Vyriausybės kone kasdien vykdavusios spaudos konferencijos visiems buvo parankios, buvo aišku, kada sužinosime patikimą informaciją.
Ekspertė pastebėjo, kad dabar juntamas aiškios komunikacijos taktikos nebuvimas.
„Yra labai daug balsų. Matome daug kalbančių galvų, bet kurio gi klausytis vis dėlto kaip pagrindinio oficialios informacijos komunikatoriaus? Nėra tokios komunikacijos. Aš manyčiau, kad komunikacijos problema yra nemaža.
Galbūt yra pasirinkta, kad žmonės iš kažkokių žiniasklaidos priemonių sužinos per tarpininkus žurnalistus. Bet kadangi buvome įpratę tiesiogiai iš ministerijos girdėti informaciją kiekvieną dieną spaudos konferencijose, kiek aš atsimenu, tai tokia daugiabalsiškumo taktika dabar kenkia ir pačiai Vyriausybei, ir Sveikatos apsaugos ministerijai“, – pažymėjo ji.
Kita vertus, V.Būdienė supranta, kad A.Dulkys nėra sveikatos specialistas, dėl to komunikuoti, tarkime, dėl specifinių terminų, galimybės suklysti, jam yra sudėtinga.
Ji svarstė, kad būtent todėl komunikuoja ministro aplinka.
Tai esą nėra blogai. Tačiau, kaip pastebėjo VPAI vadovė, ir A.Dulkio artimiausioje aplinkoje – ne tiek daug profesionalų medikų.
„Taigi komunikavimo keblumas šiuo atveju yra didelis, sakyčiau“, – įvertino ji.
Taigi komunikavimo keblumas šiuo atveju yra didelis, sakyčiau.
Tačiau, nors ministerijos komunikacija silpna, V.Būdienės nuomone, nėra jokios tragedijos, jeigu Seimui įstatymo projektą pristato viceministras, kuris taip pat yra politinio pasitikėjimo tarnautojas, o ne ministras.
„Daugybė yra buvę tokių atvejų, kada įstatymo pataisos yra pristatomos viceministrų. Taigi, manau, reikalavimas, kad pats ministras atvyktų, yra šiek tiek perteklinis.
Aš pati, kai buvau švietimo ir mokslo viceministre, ne vieną kartą Seimo plenariniame posėdyje esu pristačiusi įstatymo pataisas. Taigi čia yra jau politinių batalijų dalykas, nes legaliai puikiausiai gali, ir teisiškai tai yra įteisinta, viceministras pristatyti“, – pabrėžė ji.
Nusileidžia I.Šimonytei
Žiniasklaidos monitoringo bendrovės „Mediaskopas“ žiniasklaidos analitiko Aido Petrošiaus teigimu, vertinant politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymus COVID-19 pandemijos tema, A.Dulkys išties yra santūresnis už savo pirmtaką.
Jis priminė, kad pernai pavasarį koronaviruso pandemijai pasiekus Lietuvą, A.Verygos pasisakymai sudarė kone du trečdalius visų pasisakymų šia tema pagrindinėse šalies žiniasklaidos priemonėse.
Tarkime, 2020 metų spalio mėnesį A.Veryga COVID-19 tema cituotas 1425 kartus (31,58 proc. nuo visų pagrindinių kalbėtojų apie tai).
Tuometis premjeras Saulius Skvernelis – 565 kartus (12,52 proc. nuo visų pagrindinių kalbėtojų šia tema), prezidentas Gitanas Nausėda – 533 kartus (11,81 proc. nuo visų pagrindinių kalbėtojų šia tema).
Iš dabartinės Vyriausybės atstovų pastaraisiais mėnesiais COVID-19 tema daugiausia žiniasklaidoje cituojama premjerė Ingrida Šimonytė.
Balandžio mėnesį ji cituota 816 kartų (29,32 proc. nuo visų pagrindinių kalbėtojų apie tai), A.Dulkys – 582 kartus (20,91 proc. nuo visų pagrindinių kalbėtojų minėta tema).
Gegužės 1–18 dienomis jie žiniasklaidos cituoti atitinkamai 366 ir 172 kartus (30,2 proc. ir 14,19 proc. nuo visų pagrindinių kalbėtojų).
Trečioje vietoje minėtu gegužės mėnesio laikotarpiu buvo G.Nausėda, COVID-19 tema cituotas 103 kartus (8,5 proc. nuo visų pagrindinių kalbėtojų).
Kalbant bendrai apie visus I.Šimonytės ir A.Dulkio paminėjimus žiniasklaidoje (straipsniuose, laidose ir panašiai), daugiausiai sveikatos apsaugos ministras minėtas sausio mėnesį – iš viso 4004 kartus (I.Šimonytė – 3018 kartų).
Vasario mėnesį I.Šimonytė minėta 3526, kovą – 4599, balandį – 4190, o gegužės 1–18 dienomis – 2329 kartus. A.Dulkys atitinkamai: vasarį – 2693, kovą – 3852, balandį – 3948, minėtu šio mėnesio laikotarpiu – 1579 kartus.
Paklaustas apie tendencijų vertinimus, A.Petrošius sakė linkęs susilaikyti.
„Nes viena yra kalbėti, kita – daryti. Informacijos apie COVID-19 kiekis mūsų gyvenimuose išlieka milžiniškas ir vien jo apimtį laikau stichija, pavojinga anomalija, nuolat atakuojančia mūsų dėmesį, alinančia žmogaus reakcijos į pavojus (realius bei įsisąmonintus) mechanizmą.
Norint kokybiškai objektyviai įvertinti, kaip politikai tvarkosi su pandemijos iššūkiais, būtina žiūrėti ne kiek, o ką ir kaip jie komunikuoja. Dar svarbiau – kaip tai, kas komunikuojama, dera su tuo, ką jie/jos daro. Tokia analize, kuri pati savaime būtų daug išteklių reikalaujantis darbas, kol kas niekas nesusidomėjo“, – komentavo bendrovės „Mediaskopas“ žiniasklaidos analitikas.
Kaip pastebėjo A.Petrošius, analizuojant Sveikatos apsaugos ministerijos komunikaciją matyti dvi tendencijos: siekis išdalinti komentavimo naštą keliems kompetentingiems ministerijos atstovams ir žiniasklaidos primygtinis dėmesys būtent A.Dulkio asmeniui.
Jis sakė, kad buvusi Vyriausybė analogišką problemą sprendė kasdienėmis sveikatos apsaugos ministro spaudos konferencijomis bei „atskiesdama“ A.Verygos komunikaciją S.Skvernelio tuomečio patarėjo Giedriaus Surplio pranešimais.
Dabartinė Vyriausybė daugiau eterio suteikia premjerei bei ekonomikos ministrei ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei (nors A.Dulkys bendrai tebėra labiausiai cituojamas/minimas ministras).
Palyginimui, ankstesnio premjero S.Skvernelio vaidmuo pandemijos komunikacijoje visuomet buvo gerokai mažesnis.
