Artūras Zuokas sakė, kad 2005–2006 m., kai Liberalų ir centro sąjungą krėtė nesutarimai, atskilėliai net neslėpė, jog turi stiprų užnugarį. Ir tas užnugaris buvo ne vien pinigai.
„Jeigu verslo grupė turi žiniasklaidos konglomeratą, kuris realiai valdo apie 40 proc. rinkos, sudėjus visas televizijas, tai šiandien iš bet kurio politiko jie gali padaryti bet ką. Tai buvo „MG Baltic“ koncernas, kuris pastūmėjo ir dabartinį Liberalų sąjūdžio vadovybės elitą. Partijos nariai, dauguma tikrai garantuoju, apie tai nieko nežinojo. Jie susikūrė politinę organizaciją, kuri vienaip ar kitaip vykdė įvairiausius pavedimus“, – kalbėjo buvusios LiCS pirmininkas A.Zuokas.
Įsikūrusiam Liberalų sąjūdžiui vadovauti pradėjęs Petras Auštrevičius neatmetė, kad tarp kai kurių partijos narių ir koncerno, galbūt, buvo susitarimų, pokalbių ar pasikeitimų žinutėmis, bet griežtai atmeta teiginius, jog partija dirbo „MG Baltic“.
„Mūsų pagrindinis apsisprendimas buvo labai aiškus. Mes nenorėjome būti partijoje, kuri buvo įgrimzdusi į vidinius reikalus su „Rubikonu“. Ir tikrai, nuo vieno bėgti ant kito užbėgti, tai kokiu kvailiu reikia būti, atsiprašau už šitą žodį, kad ryžtumeisi tam dalykui. Tuo metu, kuriant partiją, aš jums galiu labai atsakingai pasakyti, aš neturėjau jokių kontaktų su minima įmone. Jeigu kas iš komandos turėjo, aš negaliu atsakyti už visus“, – teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkas 2006–2008 m. P.Auštrevičius.
VSD teigimu, turėdamas savo partiją, koncernas derino postus tiek Vyriausybėje, tiek Seime. Pažymoje pabrėžiama, kad „MG Baltic“ vadovams įsteigus jų visiškai kontroliuojamą partiją, koncernas tapo įtakingiausia šalies verslo grupe.
2007 m. koncerną sudomino Vilniaus mero postas. Rinkimuose jie turėjo savo kandidatą, o Raimondas Kurlianskis žadėjo, pasinaudodamas ryšiais, apie oponentus rinkti kompromituojančią informaciją. Iš VSD pažymos galima daryti išvadą, kad tuo metu koncernas protegavo Algirdą Paleckį. Šiam nepavykus tapti meru, R. Kurlianskis primygtinai siūlė užimti administracijos direktoriaus, vicemero postus ir buvo itin nepatenkintas, kai šis atsisakė.
Žvalgybininkai atskleidžia, kad 2009 m. koncernas nusprendė sustiprinti Liberalų sąjūdžio pozicijas Seime. Kurtas planas, kaip spėjama, sukiršinti liberalcentristus, kurie parlamente turėjo 5 mandatus. Koncerno vadovai planavo, skleisdami melagingą informaciją, sukelti konfliktą, kaip spėjama, tarp A.Zuoko ir tuomečio Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Gintauto Babravičiaus, ir atskilėlius prijungti prie Liberalų sąjūdžio, tačiau planas neišdegė.
Tuomet nukreiptas dėmesys į politikos naujokus – Tautos prisikėlimo partiją, kurios vedlys buvo Arūnas Valinskas. Tuo metu frakcija jau buvo skilusi, ir nuo Valinsko atsiskyrę 11 parlamentarų ypač domino koncerną. A.Valinskas sakė, kad tuomet, be „MG Baltic“, politinius žaidimus žaidė ir kitos verslo struktūros.
„Mūsų partijos skilimo priežastis buvo, kad ją po savo sparnu bandė paimti Gedimino Žiemelio verslo struktūros, ir tai nebuvo labai didelė paslaptis. Nes aš pats esu kalbėjęs su jais ne vieną kartą, ir netgi buvo konkretus pasiūlymas. Sako, tu sėdėk tam savo soste, o mes perimsim 2 ministerijų, kurios buvo mums patikėtos – Kultūros ir Aplinkos – valdymą. O tu čia pirmininkauk. Kai aš pasakiau „Ne“, prasidėjo skilimas“, – pasakojo buvęs TPP pirmininkas A.Valinskas.
„MG Baltic“ planas neišdegė – su A.Valinsku likę „prisikėlėliai“ apsisprendė jungtis su A.Zuoko liberalcentristais, o atskilusieji papildė Krikščionių partijos frakciją, kurioje buvo ir G.Žiemelio tėvas Vidmantas Žiemelis.
A.Valinskas sakė, kad būtent „MG Baltic“ veikimo mastai, tiek pinigų, tiek įtakos prasme, buvo didžiausi. A.Valinską išvertus iš Seimo pirmininko kėdės, „MG Baltic“ pradėjo galvoti apie šį postą. Tačiau, pasak VSD pažymos, planas pasodinti į šitą kėdę savo kandidatą nepavyko. Seimo pirmininke patvirtinta Irena Degutienė, kuri koncernui neįtiko. Ši sakė tik dabar, VSD paviešinus informaciją, supratusi, kodėl tuomet prieš ją ir jos šeimą koncerno valdomoje žiniasklaidoje prasidėjo puolimas. Taip, pasak politikės, ją norėta nubausti, už tai, kad ji užėmė pirmininko postą.
„Visuomenei taip ir buvo matoma ar mąstoma, kad, galbūt, I. Degutienė ten kažkaip yra susitepusi per sūnų ar panašiai. Tai, žinot, čia turbūt yra patys nešvariausi metodai, nes tu gali tapti kaltas be kaltės“, – svarstė Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja I.Degutienė.
Pažyma atskleidžia, kad „MG Baltic“ vadovai per socialdemokratų pirmininko rinkimus pernai norėjo sau palankaus žmogaus. Toks nebuvo Gintautas Paluckas. Saugumiečiai užfiksavo, kad R.Kurlianskio kuruojamas Tomas Dapkus ne tik rinko kompromituojančią informaciją apie G.Palucką, jo šeimą, bet ir, šiam tapus pirmininku, kitas partijas skatino G.Palucką ignoruoti.
G.Paluckui nusprendus nutraukti su valstiečiais koalicijos sutartį, žvalgybininkai sako, kad T.Dapkus agitavo, kaip spėjama, Rasą Budbergytę, to neremti, ragino, jei G.Paluckas atsistatydins, ją perimti partijos pirmininko postą. Šiai atsisakius, koncerno valdomoje žiniasklaidoje pasirodė informacija apie R.Budbergytės vyrą, dirbusį Turto banke, kuris pavaldus Finansų ministerijai.
R.Budbergytė pripažįsta, pažįstanti ir R.Kurlianskį, ir T.Dapkų, tačiau tikina, jog VSD pažymoje kalbama ne apie ją. Žvalgybininkai teigia, galiausiai „MG Baltic“ įtaka tapo tokia didelė, kad kilo grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Vienas dalykas yra mąsto klausimas, kitas – sistemiškumo. Ar mes čia galim sakyti, kad visos partijos užvaldytos verslo? Ar galime sakyti, kad visi sprendimai yra užvaldyti, ar čia tik yra kažkokia maža detalė. Na, tai, ko gero, čia niekam nebuvo paslaptis, kad yra tam tikrų partijų, kurios yra labiau veikiamos verslo interesų ar netgi įkurtos specialiai tam, kad tuos interesus proteguotų“, – kalbėjo VU TSPMI profesorė dr. Ainė Ramonaitė.
Pasak politikos mokslininkų, politikai įtikėjo esantys nepažeidžiami. Tą įrodo ne vien teismo laukianti „MG Baltic“ byla su Liberalų sąjūdžiu ir Darbo partija, bet ir ikiteisminiai tyrimai dėl „Tvarkos ir teisingumo“. Galbūt šią situaciją keis birželį ketinamos paviešinti parlamentinio tyrimo išvados. Būtent po jų politikai turės daryti išvadas, kad reikia pokyčių visoje teisinėje sistemoje.
„Lygiai taip pat yra problema ir su visuomeniniais judėjimais, kurie gali greitai perimti partijų vaidmenį, bet atsakomybė jiems dar yra mažesnė. Jie iš esmės tarp rinkimų neturi jokios prievolės deklaruoti savo finansinių rėmėjų, atskaitomybės, kaip jie galiausiai elgiasi, kaip politiniai dariniai. Visa tai susideda į didžiulį kompleksą problemų, kurį spręsti reikia labai rimtomis pastangomis iš visų ir politinių partijų ir valdžios institucijų pusės“, – sakė VU TSPMI profesorius dr. Tomas Janeliūnas.
