Nėra, matyt, todėl, kad taip politikams yra gerokai patogiau, jų interesas – neturėti tokios reglamentuotos tvarkos. Todėl dabar, kaip šią savaitę pabrėžė prezidentė Dalia Grybauskaitė, yra nemažai pavyzdžių, kai verslaujantys Seimo nariai, kiti politikai dangstosi garbaus amžiaus mamomis, vaikais, sutuoktinėmis ar giminaičiais, o iš tikrųjų užslėptai arba atvirai vysto verslą. Tai gresia Konstitucijos pažeidimais. Šalies vadovė pasiūlė kai kuriems valdančiosios daugumos atstovams labai rimtai pagalvoti, ar gali likti Seime.
„Tai toks susiliejimas Seimo nario, politiko, tiesiogiai susiliejimas su verslu jau yra nacionalinė grėsmė“, – Interviu LRT RADIJUI kalbėjo prezidentė D.Grybauskaitė.
Šilutės rajonas, Vorusnės kaimelis. Didžiulio aptvaro gale nuo lietaus susigūžusi danielių banda. Ūkio savininkas – Seimo narys iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Remigijus Žemaitaitis. Formaliai jis ūkio valdymą perdavęs broliui ir tėvui, tačiau tik valdymą. Sako, savininku likęs, nes perrašymai tėvams, žmonoms ar kitiems giminaičiams yra visiška nesąmonė – sukuri iliuziją, jog nieko neturi, nors iš tikrųjų yra visiškai priešingai, ir rūpiniesi, ir dirbi pats.
„Formalumas, tai yra tiesiog pasityčiojimas iš visuomenės. Visa Šilutė, visas mano Žemaitijos regionas žino, kad Žemaitaitis kiekvieną rytą, kiekvieną vakarą sėkmingai eina prie gyvulių, jeigu jis būna tenai, arba šeštadienį, sekmadienį šienauja, veža šieną“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Konservatorius, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ūkį oficialiai yra perleidęs žmonai dar 2004 m. Politiko šeima augina galvijus, grūdines kultūras, ir K.Starkevičius net neslepia pats dirbantis ir žmonai patarimus dalijantis, kaip geriau tvarkytis.
„Tai tada, šiuo atveju, ką aš turiu daryti? Išsiskirti su žmona? Na, to niekada nedarysiu. Šeimą ardyt? Mes tikrai labai toli nueisim jeigu taip galvosim“, – sakė Seimo TS-LKD frakcijos narys K.Starkevičius.
Prezidentės paminėtos mamos, už kurių slėpėsi politikai, pragaišino bent du ministrus. „Valstietis“ Bronius Markauskas neteko žemės ūkio ministro posto, kai paaiškėjo, jog jis faktiškai valdė mamos ūkį. 2011 m. konservatoriui Dainiui Kreiviui sąsajos su mamoms valdomomis įmonėmis kainavo ūkio ministro postą.
2011 m. sausio 30 d. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ paklaustas, ar supranta, kad interesų konfliktas galėjo bet kada kilti, nes mama – toks žmogus su kuriuo jis bendrauja, D.Kreivys teigė: „Bendraujam, bet aš galiu pasakyti, kad nebendrauju kasdien, mama gyvena ne Vilniuje, jinai yra paprasta akcijų turėtoja. Ji nėra vadybininkė, dalyvauja akcininkų susirinkimuose, yra, pabrėžiu, mažumos akcininkė“.
Parlamentaras tuomet sakė, kad reikia klausti ne kam jis davęs, o kam nedavęs paramos. Tą patį teigia ir dabar. Esą iš posto jį išvertė ne mamos reikalai.
„Kaip ryškėja dabar iš visų VSD pažymų, kad verslo grupės. Dirbant ministru tos verslo grupės labai aktyviai veikė. Jeigu tu netenkini jų interesų, automatiškai atsiranda puolimai ir tas vyko nuolatos“, – sakė D.Kreivys.
Prezidentės pareiškimas, kad, kai verslas praktiškai tampa politine partija, tai didžiulis interesų konfliktas ir raginimas, kai kuriuos valdančiosios daugumos atstovus rimtai pagalvoti ar likti Seime, neabejotinai buvo nutaikytas į turtingiausią parlamentarą Ramūną Karbauskį, kuriam priklauso viena didžiausių žemės ūkio bendrovių „Agrokocernas“.
„Parašykime Konstitucijoje, kad verslininkai negali eiti į politiką... Čia girdžiu iš konservatorių, kad mecenatai neturėtų eiti į politiką, tai tikriausiai įstatymą reikia priimti, kad Karbauskis į politiką negali eiti ir, matyt, kad visi būtų patenkinti“, – kalbėjo Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R.Karbauskis.
Formaliai R.Karbauskis koncerno valdytojo teises yra perdavęs teisininkui, o „Agrokoncerno“ vadovai yra teigę, kad parlamentaras jokios įtakos jiems neturi. Bet Povilas Urbšys sako, jog teisininkui patikėtos akcijos nereiškia, kad nesitariama dėl verslo, kad verslas nėra ginamas. Tą, pasak parlamentaro, puikiai iliustruoja komisijos, turėjusios tirti sklypų koncentraciją, trąšų prekybą, sužlugdymas.
„Reikia pripažinti, kad čia skaidrumas mūsų ir baigėsi. Čia akivaizdžiai pademonstruojama, kad R. Karbauskis nėra iki galo laisvas nuo savo verslo interesų“, – teigė Seimo Mišrios grupės narys Povilas Urbšys.
Tačiau sistemos, kuri leistų kuo maksimaliau politikui atsiriboti nuo savo verslo, Lietuvoje nėra sukurta, sako ekspertai, todėl verslininkai, turintys akcijas, nuolat vaikšto interesų konflikto ašmenimis.
Tačiau sistemos, kuri leistų kuo maksimaliau politikui atsiriboti nuo savo verslo, Lietuvoje nėra sukurta, sako ekspertai, todėl verslininkai, turintys akcijas, nuolat vaikšto interesų konflikto ašmenimis. Kanada turi Kontaktų registrą. Politikas susitikęs su verslininku, grįžęs turi užpildyti formą, kurioje nurodo, ką kalbėjo, ko jo prašė ir panašiai. Kitose Vakarų valstybėse veikia vadinamieji „aklieji“ fondai, kuriems verslininkas, eidamas į politiką, patiki savo verslą.
„Reikia juos tobulinti, galbūt, ieškoti kitų būdų, bet yra vienintelis kelias, kaip atsiskirti. Antras dalykas, mes turime labai prastą, geriau būtumėme tokio nepriėmę iš viso, lobistinės veiklos įstatymą“, – sakė Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ekspertas dr. Kęstutis Zaborskas.
„Ir Kodekso klausimai, ir Tarnybinės etikos įstatymas, Privačių ir viešų interesų deklaravimo, galiausiai, turto pajamų deklaravimo – kompleksas įstatymų. Ir Lobizmo tas pats įstatymas, tikrai mes prie jo turėsime grįžti, kurie galėtų sureguliuoti ir labai tas ribas aiškiai sustatyti“, – teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Dar prieš gerą dešimtmetį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Seimas turėtų priimti įstatymą, leidžiantį konkrečiais atvejais patikrinti, ar parlamentaro vykdoma veikla nėra verslas, kuriuo siekiama pelno. Be to, įstatymas leistų užtikrinti realią ir pastovią kontrolę. Bet kol kas įstatymo nėra, todėl nėra ir galimybės patikrinti, ar Konstitucija nepažeidžiama.
„Įstatymo nepriima todėl, kad Seimo nariai turi interesų. Apskritai, jeigu pažvelgtumėme, visa tai, kas susiję su Seimo narių asmeniniu interesų ribojimu, tai labai sunkiai randa pritarimo Seime. Konstitucinis Teismas jau prieš 14 metų pasakė, kad Seimo nariai turi nustatyti savo atostogas, prieš 2 metus pasakė, kad jei Seimo narys praleidžia posėdį, jam negali būti už tai mokamas atlyginimas. Seimas nieko nepadarė, kad įvykdytų Konstitucinio Teismo reikalavimus, ir nepadarė todėl, kad turi asmeninį interesą“, – sakė M. Romerio universiteto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.
