G.Lastauskienės kandidatūrą pateikė prezidentas Gitanas Nausėda, A.Norkūno – laikinoji AT pirmininkė Sigita Rudėnaitė, o I.Danėlienės – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Dėl šių kandidatūrų turės balsuoti Seimas.
Išankstinių nusistatymų neturi
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininkas Stasys Šedbaras sakė, kad jam, kaip kandidatų kolegai, labai sudėtinga juos vertinti.
A.Norkūną parlamentaras pažįsta kaip garbingą, principingą teisėją, vadovavusį Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.
„Apie KT kanclerę mažai ką galiu pasakyti. Su advokate G.Lastauskiene neteko man niekada susidurti nei bylose, nei kur nors mokslo darbuose. Tai nieko negalėčiau daugiau pasakyti“, – komentavo S.Šedbaras.
Seimo TTK vicepirmininkas pažymėjo, kad KT yra labai atsakinga institucija. Darbui joje žmonės turi būti atsakingai pasirengę – mokėti Konstituciją ir skaityti, ir aiškinti, ir pritaikyti, interpretuoti.
„Tai šiuo atveju tikrai, manau, kad visos frakcijos norės susitikti su kandidatais ir tai turės įtakos apsisprendžiant, kaip balsuoti. Dabar išankstinių nusistatymų mes tikrai neturime, niekada nesame turėję“, – teigė politikas.
Dabar išankstinių nusistatymų mes tikrai neturime, niekada nesame turėję.
Paskyrus naujus KT teisėjus, teismo sudėtis pasikeis trečdaliu. Šiuo metu S.Šedbaras nemato kažkokių ypatingų iššūkių šiam teismui.
Jis akcentavo, kad KT yra Konstitucijos sargas ir interpretuotojas.
„Galbūt nuo rugsėjo 1 dienos prasidėjęs individualaus skundo procesas didesnį krūvį kels ir tai sudarys tam tikrą dalį darbų. Jeigu nebus kažkokių didelių sukrėtimų, iš kurių kartais kyla konstitucinės bylos, ar ekonominių krizių, tai turbūt bus tiesiog normalus kasdienis darbas“, – svarstė S.Šedbaras.
I.Danėlienės kandidatūra – staigmena
Seimo TTK narys Julius Sabatauskas, kalbėdamas apie A.Norkūną, sakė, kad jis ilgametis AT teisėjas, užėmęs reikšmingas pareigas teismų savivaldoje – buvęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas.
„Tai – teisėjas, turintis didžiulę patirtį kaip AT teisėjas. AT tam tikra prasme galbūt kažkuo panašus yra su KT, nes jų sprendimai – galutiniai ir neskundžiami“, – kalbėjo Seimo opozicijos lyderis.
J.Sabatauskas nieko negalėjo pasakyti apie G.Lastauskienę. Jos politikas nepažįsta.
„I.Danėlienę pažįstu kaip kanclerę. Tiesa, teko keletą kartų girdėti jos nuomonę dėl įstatymų projektų, kai ji dalyvaudavo komiteto posėdyje. Tai – kvalifikuota teisininkė. Kažin kokios ypatingos nuomonės ir neturiu, nes, tiesą sakant, mažai pažįstu“, – teigė jis.
Tai, kad V.Pranckietis pateikė I.Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjas, J.Sabatauskui buvo šioks toks netikėtumas.
Anot jo, Seimo frakcijų atstovus į susitikimus kviesdavęs parlamento vadovas svarstymui buvo įvardijęs kitas kandidatūras.
Jis sakė, kad tarp V.Pranckiečio minėtų pavardžių buvo G.Lastauskienės, kelių teisėjų iš Vyriausiojo administracinio teismo, tarkime, Skirgailės Žalimienės, Audriaus Bakavecko. Iš AT teisėjų tarp galimų kandidatų minėti Aurelijus Gutauskas ir Rima Ažubalytė.
J.Sabatausko teigimu, Seimo socialdemokratai susitiks ir pabendraus su kandidatais į KT teisėjus. Tada apsispręs, kaip balsuoti dėl jų kandidatūrų.
Dabartiniam KT pirmininkui Dainiui Žalimui baigiant kadenciją, teismas turės naują vadovą. J.Sabatausko nuomone, juo turėtų būti skiriamas asmuo, jau turintis darbo KT patirties.
Geros kandidatūros
Buvęs KT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius mano, kad kiekvienas iš subjektų, kuris turėjo teisę teikti kandidatus į KT – prezidentas, Seimo pirmininkas ir AT vadovas, parinko geras kandidatūras.
„Jie yra kvalifikuoti, žinomi teisininkai. Yra rašę darbus – ir mokslinius darbus, ir visa kita. Aš manau, kad kandidatūros yra geros, tinkamos“, – įvertino jis.
Aš manau, kad kandidatūros yra geros, tinkamos.
Komentuodamas KT kylančius iššūkius, V.Sinkevičius sakė, kad bylos, pasiekiančios teismą, tampa vis sudėtingesnės. Yra daug socialinio pobūdžio ir kitokių bylų.
„Tik teismas kartais gali išspręsti politikų ginčą. Atsirado individualus skundas – jau apie 200 prašymų yra. Reikia spręsti, priimti individualius skundus ar paaiškinti žmonėms, kad galbūt ne visiškai tinkamai surašyti tie skundai, duoti laiko ištaisyti trūkumus ar panašiai.
Tai KT tikrai turi darbo ir labai daug darbo. Bet, kita vertus, jis šalina iš teisės sistemos tuos teisės aktus, kurie prieštarauja Konstitucijai. Tokia jo pagrindinė pareiga“, – pabrėžė MRU profesorius.
Anot V.Sinkevičiaus, Konstitucijoje numatyta rotacija, kad kas trejus metus KT atnaujinamas trečdaliu yra labai naudinga. Tai leidžia užtikrinti ir teismo darbo tęstinumą.
„Būtų blogai, jeigu iš karto visa teismo sudėtis pasikeistų. O kita vertus, lengviau yra naujiems teisėjams įsilieti į darbą, nes jie perima darbus, susipažįsta su konstitucine doktrina ir t.t. Šios kandidatūros, kurios yra pateiktos, man atrodo, labai gerai susidoros su teisėjui tenkančiomis pareigomis“, – mano V.Sinkevičius.
Tik KT kartais gali išspręsti politikų ginčą. Atsirado individualus skundas – jau apie 200 prašymų yra.
R.Karbauskis įspėja, kad skyrimas lengvas nebus
Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis įspėja, kad "automatinio palaikymo parlamente" kandidatai tikėtis negali, nes nebuvo derinti, skelbė BNS.
„Ne, nederintos su mūsų frakcija, su koalicija irgi nederinta“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ramūnas Karbauskis.
„Abejoju, ar tos kandidatūros, kurios įvardijamos, sulauktų palaikymo taip automatiškai, kaip kažkas galbūt tikisi“, – pridūrė jis.
Didžiausios opozicinės Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis pripažino, kad ir su jų frakcija kandidatūros nederintos. Kita vertus, jis tvirtino manąs, jog tokio derinimo ir nereikia.
