Nauji veidai politikos arenoje pasirodo prieš kiekvienus rinkimus į Seimą. Nerealių pažadų žarstymas pasiteisino ne vienai politinei jėgai, tačiau šį kartą niekas rimtai nevertina iššūkį senbuviams metančių naujokų, negalinčių pasigirti idėjomis.
Drąsiaus Kedžio sekėjai rinkėjams žada kovoti su neva korumpuota teisėsauga, Anapilin išėjusio prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė – atsigręžti į paprastą žmogų, o įdomiu požiūriu į istoriją garsėjantis verslininkas Vladimiras Romanovas net nesivargina aiškinti, ką jo įkurta partija veiktų Seime – vietoje to jis deklamuoja eilėraščius.
„Jei noriu skraidyti, skraidysiu“
Apie Ūkio banko savininko V.Romanovo planus žengti į didžiąją politiką buvo paskelbta praėjusią savaitę. Niekas neabejojo, kad prie Lietuvos žmonių partija (LŽP) pavadintos jėgos vairo stos pats verslininkas, tačiau jos pirmininke tapo buvusi liberalcentrisė, visuomenininkė ir poetė Joana Šimanauskienė. „Žalgirio“ krepšinio klubo savininkas pasitenkino tuo, kad buvo išrinktas į valdybą.
„Jeigu žmogus tiki, jis biologiškai keičiasi. Jo ląstelės ir visas kūnas. Jeigu aš noriu skraidyti, aš vis tiek skraidysiu", - sako V.Romanovas.
Apie LŽP programą A.Romanovas kalbėti nemėgsta, jis taip nė karto neatsakė, kuriai krypčiai – kairės, dešinės ar centro, save priskiria politikos naujokė. Partijos atstovai tėra atskleidę, kad didžiausias Lietuvos žmonių partijos rūpestis – kultūra, menas ir sportas.
Politologas Lauras Bielinis „15min” yra sakęs, kad pagrindinė LŽP gimimo priežastis – V.Romanovo noras eksponuoti save. „Nemanau, kad jam pasiseks“, – nukirto politikos ekspertas.
Tačiau verslininko tokios prognozės nejaudina. TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ jis šią savaitę pareiškė tikįs sėkme: „Jeigu žmogus tiki, jis biologiškai keičiasi. Jo ląstelės ir visas kūnas. Jeigu aš noriu skraidyti, aš vis tiek skraidysiu. Aš galiu ir krepšinį žaisti, ir boksuotis, jeigu aš tikiu į šitą. Ir jeigu aš noriu pasiekti kažką, tai aš pasieksiu“.
Partija gimė slapčia
Drąsiaus Kedžio sekėjai partiją „Drąsos kelias“ niekam nepranešę įkūrė prieš kelias savaites. Kovotojais su pedofilų klanu pasiskelbę Garliavos aktyvistai vis dar tvarko būtinus formalumus, kad partija būtų oficialiai įregistruota.
Apžvalgininkai sako, kad vienos idėjos politinė jėga neturi perspektyvų, tačiau „Drąsos kelio“ pirmininku išrinktas dvasininkas Jonas Varkala „15min” teigė nebijantis, kad partija sunyks taip pat greitai, kaip ir atsirado.
„Ar partija sunyks, nežinau, bet tiesios troškimas, manau – ne, nes be jo nebus valstybės, nebus jokio gerbūvio, bus tik dūlėjimas. Jei žmonės mus supras, jungsis – būsime. Jeigu jie lauks gerojo caro, tada lauksime gerojo caro ir sudžiūsime. Dalyvausime rinkimuose, bet ar bus balsuojančių, ar bus besijungiančių, matysime, – dėstė J.Varkala. – Šauksime tyruose, o jei tyruose yra dar gyvybės, tai junkimės, draugaukime. Jei žmonėms brangi tiesa, kviečiame dirbti išvien, kad būtų valstybė, kurioje yra realūs įstatymai, kuriuos reikia vykdyti“.
Politologų įsitikinimu, į valdžią besiveržiantys teisėjos Neringos Venckienės šalininkai daugų daugiausiai gali tikėtis laimėti mandatą vienmandatėje rinkimų apygardoje Garliavoje, tuo metu iš Kauno pedofilijos bylos ir jos aplinkybių gimusi politinė jėga visos šalies rinkėjams neįdomi.
5 tūkst. „feisbukinių“ draugų
Politikos apžvalgininkai skeptiškai vertina ir K.Brazauskienės galimybes įžengti į didžiąją politiką – Lietuvos partinė rinka jau užpildyta gerai įgudusių žaidėjų.
Noru pakliūti į valdžios elitą užsidegusi „Demokratinės darbo ir vienybės partijos“ vadovė K.Brazauskienė politologų prognozėmis tikėti nenori. „Pažiūrėsim, kai dugną dėsim“, – „15min” sakė ji.
K.Brazauskienė neabejoja savo sėkme rinkimuose. „Kaip nelaimėsiu? Susitikinėju su žmonėmis, jaučiu didelį palaikymą, pas mane „feisbukinių“ draugų – penki tūkstančiai, todėl nelabai suprantu politologų, – teigė ji. – Jie norimą pateikia kaip tikrą. Tai jie taip norėtų. Jeigu aš turėčiau 3 ar 5 mandatus ir juos prarasčiau, tai man būtų skausminga, o dabar aš nieko neturiu ir visiškai nieko nepralošiu eidama šiuo keliu.“
Į kovą dėl Seimo nario mandatų žada stoti ir sostinės mero neseniai sukurta sąjunga „TAIP“ (Tėvynės atgimimas ir perspektyva), jos galimybes politologai vertina nevienodai. Kai kurie politikos ekspertai mano, kad politinė jėga gali perkopti 5 proc. barjerą dėl A.Zuoko charizmos. Tuo metu kiti spėja, kad koją „TAIP“ gali pakišti tai, jog partijos lyderis siejamas su išaugusiomis šildymo kainomis sostinėje.
„Kaip nelaimėsiu? Susitikinėju su žmonėmis, jaučiu didelį palaikymą, pas mane „feisbukinių“ draugų – penki tūkstančiai", - gyrėsi K.Brazauskienė.
Pasitikėjimo neteko žaibiškai
Vargu, ar politikos naujokai norėtų tokios baigties, kokia ištiko prieš praėjusius rinkimus sužibusią Tautos prisikėlimo partiją. Pašaipiai „žvaigždžių“ vadinta politinė jėga, kurią su bendražygių kompanija įkūrė šoumenas Arūnas Valinskas, 2008 metų Seimo rinkimuose pagal gautų mandatų skaičių buvo antroji ir į Seimą delegavo 13 savo atstovų. Tačiau sėkme džiaugėsi neilgai, nes vos per kelis mėnesius pasitikėjimas TPP nukrito žaibiškai, o savo aroganciją Seime demonstravusio A.Valinsko simpatikų gretos išretėjo net kelis kartus. TPP bandė laimę 2009 metų birželį įvykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą, tačiau surinko vos apie procentą balsų.
Baigiantis Seimo kadencijai A.Valinskas suprato, kad turi dvi galimybes: pasirengti artėjančiam krachui arba prisišlieti prie kitų politikų. Pernai rugsėjį TPP įsiliejo į Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) – A.Valinskas gavo galimybę dar kiek pabūti politikoje, o LiCS užsitikrino didesnę biudžeto dotaciją. Politikos ekspertai neabejoja, kad „valinskininkai“ liberalcentristams taps našta, kuri partiją gali nugramzdinti į dugną.
Teko griebtis šiaudo
Tokia pat baigtis ištiko ir 2000-ųjų rinkimuose puikiai pasirodžiusią, tuomet dar visai šviežią partiją „Naujoji sąjunga“. Populistine vadinta politinė jėga gavo 19.6 proc. rinkėjų balsų, jos vadovas Artūras Paulauskas tapo Seimo pirmininku. Tačiau po palyginti sėkmingų 2004 metų rinkimų į Seimą prasidėjo NS nuosmukis. 2006 metais NS lyderis buvo atstatydintas iš parlamento vadovo posto, partija pasitraukė į opoziciją. 2008 metų rinkimus į parlamentą socialliberalai triuškinamai pralaimėjo. Be valdžios likusi partija dėmesio siekė įvairiomis iniciatyvomis, nesėkmingai inicijavo referendumą „Dėl tautos teisės inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus“, tačiau NS galvos greitai suprato, kad artėja galas.
„Logiška to junginio, kuris turėjo tarnauti vienam žmogui tenkinant jo nepamatuotas ambicijas, pabaiga“ – NS tinklalapyje tėškė vienas partijos narys.
Pernai liepą NS papildė Darbo partijos, kurios vadovą A.Paulauskas anksčiau buvo pavadinęs „užsienio specialiųjų tarnybų instrumentu“, gretas. Taip socialliberalų viršūnė užsitikirino galimybę išlikti politiniame gyvenime. „Logiška to junginio, kuris turėjo tarnauti vienam žmogui tenkinant jo nepamatuotas ambicijas, pabaiga“ – NS tinklalapyje tėškė vienas partijos narys.
Apklausos žada sėkmę
Triuškinamai 2004 metų rinkimus laimėjusiai verslininko Viktoro Uspaskich įkurtai Darbo partijai politologai pranašavo liūdną ateitį, primindami, kad partija prieš rinkimus švaistėsi nerealiais pažadais. DP per kadenciją gerokai aptrupėjo, iš 39 atstovų beliko 23.
2006-aisiais prasidėjęs juodosios buhalterijos skandalas bei V.Uspaskicho pabėgimas į Rusiją apretino partijos gerbėjų gretas, į 2008-2012 metų Seimą pateko 8 koalicijos „DP ir jaunimas“ atstovai. Ši byla dar nebaigta, V.Uspaskichas, kuriam gresia 4 metai nelaisvės kartoja, kad ji yra sufabrikuota.
Apklausos DP greitos mirties nežada, neabejojama, kad artėjančiuose rinkimuose ji pateks į daugiausiai mandatų iškovojusių politinių jėgų trejetuką.
Rinkėjai aklai nebebalsuos
Politologas K.Girnius įsitikinęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje DP ateitį lems teismo sprendimas juodosios buhalterijos byloje. „Jeigu V.Uspaskichas bus pripažintas kaltu, tada ir partijai bus labai blogai“, – sakė jis. Anot K.Griniaus, taip yra todėl, kad DP yra labai priklausoma nuo vadovo, kaip ir partija „Tvarka ir teisingumas“. „Nors ši partija išsilaikė, „tvarkiečių“ padėtis darosi vis rimtesnė. Panašu, kad Rolandas Paksas į politiką negrįš, o tai jiems sukels problemų“, – pabrėžė jis.
„Jeigu V.Uspaskichas bus pripažintas kaltu, tada ir partijai bus labai blogai“, – prognozuoja K.Girnius.
K.Griniaus įsitikinimu, DP ir „tvarkiečiai“ nepražuvo, nes rinkėjai supranta, kad socialdemokratai nėra partija, kuri rūpinasi vargingųjų interesais. „Jų sėkmę lėmė tai, kad Lietuvoje nėra tikros kairiosios partijos“, – pridūrė jis.
Naujų partijų kūrimąsi, K.Griniaus įsitikinimu, skatina DP, „tvarkiečių“, TPP, NS pavyzdžiai. „Žinoma, visada galima tikėtis, kad tai pasikartos. Tačiau tai yra nerealistiška“, – sakė politologas.
Naivūs naujokai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas L.Bielinis išskiria dvi priežastis dėl kurių kuriasi vienkartinės partijos. Pirmoji – politinę jėgą kuriančio lyderio ambicijos. „Jis labai nori dalyvauti politikoje ir aplink save suburia palaikančiųjų komandą, taip atsiranda partija. Tai – K.Brazauskienės atvejis“, – sakė jis.
Kitais atvejais, anot L.Bielinio, į politinę jėgą buriasi asmenys, kurie jaučia pilietinę atsakomybę, bet pernelyg siaurai suvokia savo funkciją. „Jie išmano tik konkretų klausimą, todėl formuojasi vienos idėjos partijos, tokios kaip „Drąsos kelias“. Panašiai rutuliojasi ir „žaliųjų“ problematika, nors „žalieji“ Europoje sugebėjo išbristi į platesnius vandenis, – dėstė politologas. – Į politiką kartais įsitraukia žmonės, labai naiviai suvokiantys politinius procesus. Jie mano, kad jeigu už stalo sedėdami jie galvoja vienodai, nesunkiai gali sukurti partiją, kuri laimės rinkimus. Jie tą bando, ir, deja, nieko nelaimi“.
Docentas pabrėžė, kad tai vyksta ne vien Lietuvoje: šalyse, kuriose egzistuoja daugiapartinė politinė sistema, yra įsteigta daug partijų, tačiau mes apie jas nieko nežinome. „Politinių ambicijų suburtų judėjimų yra daug, tos partijos, geriausiu atveju, sugeba išsikovoti pocizijas regioniniame lygmenyje, kaip pas mus – Žemaičių partija. Tokioms partijoms regionai – pagal jėgas“, – pabrėžė L.Bielinis.
Partijų – vaiduoklių greitai neliks
Šiuo metu Juridinių asmenų registre yra 39 partijos, dalis jų pavadinimų yra mažai kam girdėti. Jeigu iki kovo nykštukinės politinės jėgos Teisingumo ministerijai neįrodys, kad turi 1 tūkst. narių, jos bus likviduojamos.
Be tradicinių didžiųjų partijų registre yra net dvi „žaliesiems“ atstovaujančios politinės jėgos: Lietuvos žaliųjų sąjūdis ir Lietuvos žalioji partija.
Dar 1990 metais įkurta bet mažai kam girdėta Lietuvos humanistų partija – vis dar registre, nors jau prieš septynerius metus deklaravo turinti tik 300 narių. Tokiu pat metu įkurta Respublikonų partija pagarsėjo nebent tuo, kad jos įkūrėjas Kazimieras Petraitis prieš 1993 m. prezidento rinkimus pažadėjo padovanoti žirgą pirmajam prezidentui, tačiau laimėjus Algirdui Brazauskui, jis savo pažadą pamiršo. 2004 m. Po šios partijos vėliava į Seimą bandė prasmukti radikalai Mindaugas Murza ir Visvaldas Mažonas.
Respublikonų partija pagarsėjo nebent tuo, kad jos įkūrėjas Kazimieras Petraitis prieš 1993 m. prezidento rinkimus pažadėjo padovanoti žirgą pirmajam prezidentui, tačiau laimėjus Algirdui Brazauskui, jis savo pažadą pamiršo.
Lietuvoje veikia ir pernai įkurta Respublikonų lyga, gimusi iš Buvusi Lietuvos lenkų liaudies partijos. Pastaroji 2002 m. gimusi jėga bandė tapti atsvara Lietuvos lenkų rinkimų akcijos viešpatavimui Vilniaus krašte, tačiau tikslo nepasiekė.
Vis dar registruota ir Tautos pažangos partija, kuri po to, kai jos pirmininkas Egidijus Klumbys perėjo pas „tvarkiečius“, jokios veiklos nebevykdo.
Ne itin sekėsi ir prieš kelis metus įkurtoms Smulkaus ir vidutinio verslo, Lietuvos pensininkų partijoms bei politikos klouno Algirdo Paleckio Socialistiniam liaudies frontui.
Į didžiąją politiką taip ir neįžengė nuo Darbo partijos nubyrėjusių politikų įkurta Pilietinės demokratijos partija.
Keturios partijos: Lietuvos politinių kalinių, Lietuvos ūkio, Nepartinių judėjimas „Rinkimai 96“, Lietuvos nacionaldemokratai – šiuo metu yra likviduojamos.
