Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2016 02 17

Politikų reklama „Facebook“ ar „Google“ – be jokios kontrolės, ją gali pirkti ir slapti rėmėjai

Artėjant rudenį įvyksiantiems Seimo rinkimams, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai svarsto, kaip priversti partijas nurodyti, kiek joms kainavo reklama internete. Dabar politikai gali lengvai nuslėpti ne tik reklamavimosi „Facebook“ ar „Google“ mastus, bet ir tai, kieno pinigus jie tam naudojo.
„Facebook“ reklamos tikslais naudos duomenis apie „Patinka“ paspaudimus
„Facebook“ / Scanpix nuotr.

Vis daugiau politinės reklamos prieš rinkimus keliasi į internetą, tačiau  tokių kompanijų kaip „Facebook“ ar „Google“ VRK oficialių politinės reklamos skleidėjų sąraše vis dar nėra, jos nedeklaruoja ir savo paslaugų įkainių, neteikia ataskaitų. 

Tai reiškia, kad politikai gali apskritai nenurodyti, kad pirko tokią reklamą, arba deklaruoti, kad pirko jos gerokai mažiau, nei iš tiesų: sumokėti už dalį reklamos iš specialios rinkimų sąskaitos, o visa kita gali būti apmokėta iš neoficialių šaltinių – ir niekas nepatikrins, kaip ten buvo. 

Tiesa, VRK jau seniai galėjo tai patikrinti, tačiau to nepadarė – komisija dar tik rengiasi kreiptis į „Facebook“ ir prašyti duomenų apie Lietuvos politikų platintą reklamą ir sumokėtus pinigus. 

Reklamavęsi „Facebook“ prisipažįsta nedaugelis

Tai, kad problema darosi rimta, rodo praėjusių metų savivaldos ir tiesioginių merų rinkimų pavyzdys. 

Iš viso reklamai „Facebook“ partijos šiems rinkimams išleido tik 11,7 tūkst. eurų.

2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų kandidatai nuolat lindo į „Facebook“ vartotojų srautą pranešimais, prie kurių buvo žodis „Sponsored“, reiškiantis, kad už šį turinį buvo sumokėta. 

Tačiau atsivertus VRK skelbiamas partijų išlaidas, sunku patikėti, kad iš viso reklamai „Facebook“ partijos šiems rinkimams išleido tik tik beveik 6 tūkst. eurų. 

Palyginimui – visos rinkimuose dalyvavusios partijos per minėtus rinkimus išleido per 6 mln. eurų. 

Savivaldos rinkimuose dalyvavo 24 partijos, tačiau pirkusios mokamą reklamą „Facebook“ prisipažino tik 4: konservatoriai, Liberalų sąjūdis, Lietuvos žaliųjų partija ir „Lietuvos sąrašas“, bei 2 visuomeniniai rinkimų komitetai. 

Partijų reklamai socialiniame tinkle išleisti eurai

Kai kuriais atvejais partijos mokėjo ne tiesiogiai „Facebook“, bet žiniasklaidos priemonėms, kurios reklamavo politikus savo „Facebook“ puslapyje, šie įkainiai yra deklaruoti VRK. 

Oficialiose ataskaitose „Facebook“ pavadinimo gali nebūti ir tais atvejais, jei pinigai mokami reklamos agentūrai, kuri vėliau rūpinasi jos skleidimu socialiniame tinkle. 

Reguliavimui pasiduoda tiek, kiek nori

Kaip 15min sakė VRK narys Jonas Udris, reklamavimosi internete problema kilo dėl to, kad paslaugos tiekėjai – tiek „Facebook“, tiek „Google“ yra ne Lietuvoje. 

„Internetas reguliuojamas tiek, kiek paslaugų tiekėjai tam reguliavimui pasiduoda. Jeigu Lietuvoje veikiantis interneto portalas nori reklamuoti politikus ir gauti pinigų už politinę reklamą, jis turi deklaruoti įkainius ir portalą VRK labai lengva nubausti už pažeidimus taip pat, kaip ir kokį nors laikraštį“, – sakė jis. 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./VRK posėdis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./VRK posėdis. J.Udris – dešinėje

J.Udris pabrėžė, kad Lietuvos jurisdikcijoje „Facebook“ veikia tiek, kiek pats su tuo sutinka. 

Jo teigimu, VRK ketina kreiptis į socialinio tinklo administraciją ir paprašyti duomenų apie besireklamuojančius politikus.

J.Udris neabejoja, kad „Facebook“ sutiks bendradarbiauti, nes solidžioms užsienio kompanijoms geras vardas yra vertybė. 

Siūlo, kaip kontroliuoti reklamos srautus

VRK nario nuomone, geriausiai būtų, jei partijos ir politikai savo reklaminį turinį pateiktų VRK ir komisija jį pažymėtų vandens ženklu, kurį vėliau atpažintų paieškos sistema. 

VRK turi dominti tik tas „Facebook“ turinys, už kurį buvo sumokėti pinigai – nebūtina sekti visų pasidalijimų, kuriuos politikai atliko savo paskyrose. 

„Tuomet nepriklausomos monitoringo sistemos galėtų skaičiuoti parodymus. Pavyzdžiui, pamačius „Sponsored“ reklamą su vandens ženklu galima būtų manyti, kad viskas tvarkoje. „Facebook“ mums pasakytų, kad transliavo reklamos 2 mln. parodymų, mes pažiūrėtume, kad partija sumokėjo už tiek parodymų ir viskas gerai“, – kalbėjo jis. 

J.Udrio įsitikinimu, VRK turi dominti tik tas „Facebook“ turinys, už kurį buvo sumokėti pinigai – nebūtina sekti visų pasidalijimų, kuriuos politikai atliko savo paskyrose. 

Pašnekovo teigimu, jo minėtą tvarką, jei tokia patiktų politikams, derėtų įteisinti įstatymu, nes gali atsirasti nenorinčių tokios tvarkos laikytis, be to, sistemos sukūrimui reikėtų skirti biudžeto lėšų.

Z.Vaigauskas problemos nemato

Tačiau VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas nemano, kad nesukontroliuojamas politikų reklamavimasis „Facebook“ prieš artėjančius Seimo rinkimus yra didelė problema. 

„Žinoma, tam tikra problema yra dėl kontroliavimo, – sakė jis. – Socialiniuose tinkluose skelbiama reklama, mano supratimu, nėra, kad būtų labai efektyviai iškreipianti, jei nebūtų apskaityta, rinkimų rezultatus, arba turėtų labai didelę įtaką. Sakyčiau, kitų dalykų yra, kuriuos į aukštesnę vietą statyčiau patobulinimo srityje.“

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Zenonas Vaigauskas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Zenonas Vaigauskas

Paklaustas, ką derėtų sureguliuoti iki Seimo rinkimų, VRK pirmininkas minėjo, kad dabar už neleistiną partijos finansavimą nenustatyta baudžiamoji atsakomybė. 

Susekti, kuris kandidatas yra nusipirkęs reklamą „Google“, yra sunku. 

Z.Vaigauskas aiškino, esą nemažai kandidatų deklaruoja  socialiniams tinklams už reklamą sumokėtas sumas.

VRK pirmininko teigimu, susekti, kuris kandidatas yra nusipirkęs reklamą „Google“, yra sunku. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos