Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 08 24

Politikų susitarimui dėl švietimo – profsąjungos vadovo kirčiai: reikia kitų priemonių

Artėjant naujiems mokslo metams politikai pristatė dar vieną dokumentą, kuris skirtas nustatyti švietimo politikos gaires. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas laidoje „15/15“ teigia net neatsimenantis, kelintas tai politikų bandymas susitarti. Informacinių technologijų mokytojas sako, kad ne susitarimų reikia, o pagarbos pedagogo darbui ir stabilaus finansavimo, kurio paskirstymą spręstų švietimo bendruomenė.

Ar jūs atsimenate, kiek kartų jau buvo bandoma susitarti dėl Lietuvos švietimo politikos?

– Geras klausimas, į kurį atsakymo neturiu. Prieš kiekvienus rinkimus visos partijos kartoja, kad reikia pasirašyti susitarimą. Tačiau tik pasibaigus rinkimams, ką nors bandoma daryti.

– Šįkart dokumentas kritikuojamas dėl to, kad jis buvo rengiamas už uždarų durų, dalyvaujant tik keletui švietimo atstovų. Pone Milešinai, kodėl nedalyvavo švietimo profsąjungų atstovai?

– Darbo grupėje, kuri ruošė šį susitarimą, be politikų, dalyvavo Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė. Ši institucija įkurta Seimo ir veikia kaip jų darinys.

Jame dirba profsąjungų ir verslo atstovai. Kiek man žinoma, tai, ką siūlė ši taryba, nebuvo atsižvelgta, be to, į pastabas nereaguota.

Dėl to ir teigiama, kad tai ne Nacionalinis susitarimas, o tik papraščiausias partijų politinis susitarimas.

Ką konkrečiai siūlėte įtraukti į šį dokumentą, ko jame trūksta?

– Mums kyla klausimų dėl susitarimo turinio. Dokumente nurodoma, kad 2024 metais mokytojų vidutinis darbo užmokestis bus 130 proc. šalies vidutinio atlyginimo.

Klausimas, kam šis punktas reikalingas? Jį jau esame sutarę prieš dvejus metus. Be to, jis turi būti vykdomas. Tai užfiksuota šakos kolektyvinėje sutartyje.

Taip pat kylą klausimų dėl punkto, kuriuo siekiama savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus. Iš tikrųjų, sunku suprasti, kas turima mintyje.

VIDEO: 15/15: dar vienas bandymas susitarti dėl švietimo – nesėkmingas. Kodėl?

Prieš 20 metų, kada savivaldybės turėjo savarankiškumą, visi prisimena, kad mokytojų atlyginimai vėluodavo po tris–keturis mėnesius.

Švietimo profesinės sąjungos reikalauja ne decentralizuoti, o dar labiau centralizuoti švietimo finansavimą. Jau ne vienerius metus stebime, kad savivaldybėse valdomi finansai nepasiekia tikslų.

– Jūsų vertinimu, ar politikai turėtų kištis rengiant švietimo politikos strategiją? Ar tai neturėtų būti akademinės bendruomenės darbas?

– Pritariu. Ką gali padaryti politikai, tai, tvirtindami kitų metų biudžetą, įsipareigoti skirti reikiamą finansavimą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Egidijus Milešinas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Egidijus Milešinas

Puikus to pavyzdys politinių partijų susitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo. Ten aiškiai yra numatytas rodiklis nuo BVP.

Seimas numato lėšas, bet norint jas paskirstyti tikrai reikia tartis su akademinėmis ir švietimo bendruomenėmis. Jos žino geriausiai, kas yra reikalinga.

Ne pirmus metus kartojame. Tą sako ir UNESCO organizacija, kad nuo BVP švietimui pakaktų šešių procentų.

– Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, kas galėtų būti sėkmės rodiklis, kuris parodytų, kad Lietuvos švietimo sistemos kokybė gerėja?

– Patys svarbiausi dalykai, kurie tikrai padėtų švietimui judėti į priekį, tai yra pasitikėjimas ir pagarba mokytojui. Tai yra dalykai, kurių trūksta. Kokia valdžia bebūtų, mes nuolat to pasigendame.

Visą interviu ir daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai