Lietuvos žurnalistams gyvenimą labai lengva apsunkinti prisidengiant asmens duomenų apsauga.
Ar dažnai taip būna? Taip, labai.
Turbūt nebūna savaitės, kai koks nors tarnautojas nepasakytų: oi ne, tarnybinės kelionės už mokesčių mokėtojų pinigus yra asmens duomenys, negalim atskleisti.
Taip buvo rengiant ankstesnę R.I.T.A. laidą apie Vyriausiąją rinkimų komisiją. Vėliau tie baisiai saugomi asmens duomenys buvo papasakoti viešame komisijos posėdyje, bet svarbu juk jausti galią ko nors neduoti žurnalistams.
Arba, žinokit, kad ir automobilis, į kurį galima pilti degalus už mokesčių mokėtojų pinigus, irgi yra asmens duomenys. Arba studijos, kokio nors viešojo asmens baigtos arba ne valstybiniame universitete – irgi yra asmens duomenys.
Mokesčių inspekcijos tyrimas dėl Seimo nario finansinių sandorių ir klausimas, ar rasta pažeidimų – irgi yra asmens duomenys, kurių negalim sakyti žurnalistams.
Žurnalistai bando ieškoti dialogo su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) ir kitomis valstybės institucijomis, bet, regis, problema tik gilėja.
„Mes ieškojom dialogo šioje vietoje – beje, tikrai atvirai tą dialogą organizavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – buvo sukviesta diskusija tikrai plačiu formatu ir ten pastebėjom labai didelį priešiškumą iš VDAI pusės“, – pasakojo 15min tyrimų redaktorius Šarūnas Černiauskas.
„Būna ir tokių absurdiškų atvejų kasdieniam darbe, pavyzdžiui, kai teisėsauga skelbia apie pareikštus įtarimus ir parašo, kad įtarimai pareikšti Liberalų sąjūdžio pirmininkui E.M.“ – kalbėjo BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis.
„Daugybė duomenų apie Ramūno Karbauskio verslus buvo renkami iš viešų duomenų. Bet, manau, susiklosčius tam tikrom aplinkybėms, VDAI būtų pasakius: ne ne, tai yra asmens duomuo, kokius verslus valdo politikas, čia negalima to sužinoti“, – svarstė 15min tyrimų žurnalistas Dovydas Pancerovas.
„Visuomenės reakcija kalbant apie „Agrokoncerną“ buvo: tai kur buvo žiniasklaida? Kodėl tuo nesidomėjo. Todėl, kad viskas buvo uždaryta. Ir uždaryta yra iki šiol iš esmės“, – sakė LRT.lt žurnalistas Rytas Staselis.
Trukdo rinkti viešą informaciją
Dėl asmens duomenų apsaugos Lietuvos piliečiai negali sužinoti daugybės dalykų, kurie yra svarbūs ir susiję su mūsų šalies politika bei mokesčių mokėtojų pinigais. Pavyzdžių daugybė.
Štai prisidengiant asmens duomenimis, laidos R.I.T.A. žurnalistams nebuvo suteikta informacija apie tai, kad Rusijos pilietis Antonas Treušnikovas turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje – jis pats apie tai pasakė žurnalistams ir kilo skandalas.
Kilus abejonių, ar viešas asmuo nemeluoja apie savo išsilavinimą, universitetas negali tų abejonių išsklaidyti. Kauno technologijos universitetas dėl asmens duomenų apsaugos negalėjo pasakyti, ar Varėnos sporto centro direktorius Ruslanas Oleinikas yra baigęs šį universitetą.
Kilus abejonių, ar viešas asmuo nemeluoja apie savo išsilavinimą, universitetas negali tų abejonių išsklaidyti. Kauno technologijos universitetas dėl asmens duomenų apsaugos negalėjo pasakyti, ar Varėnos sporto centro direktorius Ruslanas Oleinikas yra baigęs šį universitetą.
„Mes sužinojom, kad energetikos ministras vienos valstybės įmonės vadove paskyrė buvusią vieną Konkurencijos tarybos vadovių ir tada pradėjom domėtis, koks tai asmuo, – kitą istoriją pasakojo BNS vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis. – Radom informaciją, kad ji dirbdama Konkurencijos taryboj gavo papeikimą, tarnybinę nuobaudą. Ir tuo metu žiniasklaidoj skelbta, kad ji buvo įtariama tuo, kad klausėsi kitų darbuotojų pokalbių telefonu, todėl buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Taip pat skelbta, kad ją buvo siekiama dėl to atleisti iš pareigų, bet institucijos vadovas priėmė kitą sprendimą. Mes kreipėmės į Konkurencijos tarybą, prašydami pateikti informaciją, už ką ši nauja direktorė valstybės įmonės buvo bausta. Ir sulaukėm tokio labai kategoriško atsakymo, kad bet kokia informacija apie tarnybinį nusižengimą yra privati informacija ir mums tų žinių neteiks.“
Kita istorija – iš 15min reporterių patirties atliekant žurnalistinį tyrimą apie Seimo narį Artūrą Skardžių.
„Visai neseniai klausiau apie Seimo nario Artūro Skardžiaus atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą ir VMI atsakė, kad negali pateikti informacijos, nes tai yra asmens duomenys, – pasakojo 15min tyrimų žurnalistas D.Pancerovas. – Ir tai yra labai keista. Mes kreipėmės į VDAI ir klausėm, kokiu pagrindu jūs VMI nurodėte neteikti informacijos apie politikų atžvilgiu atliekamus kontrolės veiksmus. Duomenų inspekcija mums atsakė, kad jie remiasi ES reglamentais. Ir įdomiausia tai, kad mes tuos reglamentus žinom (jie nepagalvojo, kad mes juos skaitėm ir mes žinom), kad ten neparašyta, kad politiko įrankiai – automobilis, sumokami mokesčiai ir kiti dalykai yra asmens duomenys. Tai yra visiškai netiesa.“
15min Tyrimų skyriaus redaktorius Š.Černiauskas pasakojo, kaip išrinkti politikai žaidžia su viešomis jų interesų ir sandorių deklaracijomis.
„Yra tokia galimybė, poros varnelių padėjimo sistemoje, tu iš esmės pažymi, kad ta informacija, kurią tu deklaruoji, turi ypatingų duomenų. Tokiu atveju informacija pateikiama, bet kai tai išeina į viešumą, visa informacija pažymėta kaip neviešinama, nes yra ypatingų duomenų, – pasakojo Š.Černiauskas. – Vienas naujausių pavyzdžių, varčiau teisingumo ministrės deklaraciją, tai ji irgi turbūt nemokėjo net varnelių sudėlioti, pasirodo, neviešinama, ką ji veikia Teisingumo ministerijoje. Tai yra totalus absurdas.“
LRT.lt žurnalistas R.Staselis pasakojo: „Prieš pusantrų metų su grupe žurnalistų ir nevyriausybininkų bandėm inicijuoti tokį projektą sudarant visų kandidatų į Seimą tam tikrą voratinklį, tokią schemą, kaip jų nuosavybės, kokios paskolos, nuosavybės, akcijos, kur yra bendrų vardiklių. Ir mums iš karto buvo pasakyta, kad tai yra beprasmė iniciatyva pagal mūsų įstatymus.“
ES nurodė numatyti išimtis žurnalistams
Šių metų gegužę įsigalioja anksčiau netaikytas Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Jį Lietuvos tarnautojai – VDAI ir kitų institucijų – interpretuoja labai savaip.
Jie teigia akylai stebį, kad jokie nereikalingi asmens duomenys nepatektų į viešumą. Ir iš tiesų, duomenys apie privatų privataus žmogaus gyvenimą ir neturi būti skelbiami.
Tačiau įvairių komisijų ir inspekcijų atstovai arba nepastebi, arba nenori pastebėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai, įskaitant ir gegužę įsigaliosiantį Bendrąjį duomenų apsaugos aktą, labai aiškiai nurodo – visi dokumentai, reikalingi atlikti užduočiai dėl viešojo intereso gali būti atskleisti ir kad kiekvienos valstybės narės teisė ir pareiga yra numatyti išimtis, kurios būtų daromos žurnalistams, kad jie galėtų informuoti visuomenę.
Europos Komisija numatė ne tik kad žurnalistai turi turėti prieigą prie informacijos. Ji sako, kad kiekviena valstybė narė turi ją – Europos Komisiją – informuoti, kokias išimtis bendroje tvarkoje ta valstybė padarė žurnalistams, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su informacijos laisve.
Kol kas žurnalistai susirašinėja su valdžios institucijomis ir renka duomenis, ką po kokiais asmens duomenimis yra bandoma paslėpti.
Europos Komisija numatė ne tik kad žurnalistai turi turėti prieigą prie informacijos. Ji sako, kad kiekviena valstybė narė turi ją – Europos Komisiją – informuoti, kokias išimtis bendroje tvarkoje ta valstybė padarė žurnalistams, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su informacijos laisve.
Kur ir kada baigiasi privatus reikalas, jei įsijungia viešasis interesas – pokalbis su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovu Raimondu Andrijausku. Visą „Laisvės TV“ laidą R.I.T.A. žiūrėkite čia:
