„Aš neieškau teisinio pagrindo. Jeigu iš tikrųjų tauta balsuodama nacionaliniuose rinkimuose pasako, kad mes – netinkami, mes valdom Lietuvą netinkamai, mes priiminėjam netinkamus sprendimus, tai išreiškia balsavimu, tai mums to užtenka. Mums nereikia įstatymo, kad mes pasitrauktumėm. Pasitraukti gali bet kuriuo metu bet kuris politikas“, – nacionalinio transliuotojo laidai „Dienos tema“ kalbėjo LVŽS lyderis.
Nesėkmės rinkimuose atveju, LVŽS, kaip dėstė R.Karbauskis, gali „nekelti savo kandidato į premjerus“.
„S.Skvernelis arba atsistatydina, arba frakcija Seime nebalsuoja už Vyriausybę, kuri formuojama“, – paaiškino politikas.
Pats S.Skvernelis tvirtino atsistatydinsiąs iš premjero pareigų, jei nepateks į antrąjį prezidento rinkimų turą.
15min kartu su konstitucionalistu Vytautu Sinkevičiumi pabandė išlukštenti scenarijus, kurie galimi S.Skverneliui traukiantis ar jį patraukiant iš valdžios.
Premjeras netenka pasitikėjimo arba atsistatydina
Pagal Konstituciją, Seimas visų Seimo narių dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą premjeru. Šiandien, kai LVŽS Seime neturi formalios daugumos (iš 141 balsų turi 69), mažiausiai 2 balsus šiam balsavimui valdantieji turėtų žvejoti kitose frakcijose.
Tai greičiausiai nebūtų sunku, mat valdančiuosius dažnai palaiko Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai, kai kurie mišrios Seimo narių grupės nariai.
Aptariamu atveju, atsistatydinti privalėtų ir visa Vyriausybė, atsistatydinimą priimtų prezidentas.
Vyriausybė toliau eitų pareigas, kol būtų suformuota nauja Vyriausybė. Premjero pareigos galėtų būti pavestos tam pačiam asmeniui arba kažkuriam dabartinės Vyriausybės ministrui.
„Po to, kai prezidentas priims Vyriausybės atsistatydinimą, paves jai eiti pareigas, per 15 dienų privalės teikti naują ministro pirmininko kandidatūrą. Dabar kokia ta kandidatūra? Tos pačios kandidatūros, kurią atstatydino Seimas, tikrai neteiks. Vadinasi, teiks, šiuo atveju, ne S.Skvernelio kandidatūrą, o kitą kandidatūrą, kuriai pritartų Seimas“, – aiškino V.Sinkevičius.
„Prezidentas derins pozicijas su Seimo valdančiais, su kitais, ar surinks balsų kandidatūra, kurią jis teiks“, – pridūrė jis.
Jeigu Seimas teikiamai kandidatūrai pritars, prezidentas paskirs naująjį ministrą pirmininką, paves jam sudaryti Vyriausybę, patvirtins Vyriausybės sudėtį, ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo premjero paskyrimo, Vyriausybė turės pateikti Seimui savo veiklos programą.
„Ir Seimas spręs, ar jai pritarti. Jei pritars, Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, tada Vyriausybė prisieks, ir po to, ankstesnės Vyriausybės, kuri ėjo laikinai pareigas, įgaliojimai nutrūks“, – išdėstė teisininkas.
Tokia pati procedūra galiotų, jei S.Skvernelis nutartų atsistatydinti. Jei taip nutiktų iki tol, kol naujasis prezidentas nebūtų prisiekęs, jo atsistatydinimą priimtų prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kitu atveju atsistatydinimą priimtų naujai išrinktas prezidentas.
Atsistatydinus premjerui, kartu su juo turėtų trauktis visa Vyriausybė, o prezidentas turėtų ieškoti naujo Vyriausybės vadovo.
Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas
Išrinkus naują prezidentą, Vyriausybė, tą dieną kai šis pradės eiti pareigas, grąžins įgaliojimus. Prezidentas įgaliojimus priims ir paves tai pačiai Vyriausybei eiti pareigas.
Naujasis prezidentas privalės Seimui teikti tik S.Skvernelio kandidatūrą.
„Prezidentas ne vėliau kaip per 15 dienų turės teikti Seimui ne bet kokio ministro pirmininko kandidatūrą, o tą, kuri bus tuo metu. Jeigu sakome, kad ministras pirmininkas – Saulius Skvernelis, vadinasi, naujasis prezidentas privalės Seimui teikti tik S.Skvernelio kandidatūrą, – paaiškino V.Sinkevičius ir pažymėjo, kad šalies vadovas to neturės derinti nei su Seimo dauguma, nei su mažuma. – Ir tada Seimas spręs, ar pritarti kandidatūrai.“
Po to, kaip pažymėjo V.Sinkevičius, atsiras 4 „jeigu“.
„Jeigu Seimas pritaria to paties ministro pirmininko S.Skvernelio kandidatūrai, jeigu prezidentas paskiria ministrą pirmininką tą patį S.Skvernelį, jeigu S.Skvernelis sudaro Vyriausybę ir prezidentas ją patvirtina, ir jeigu Vyriausybėj nepasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, tai laikoma, kad Vyriausybė yra gavusi įgaliojimus iš naujo veikti“, – komentavo teisininkas.
Jei, pavyzdžiui, pasikeis daugiau kaip pusė ministrų, tada Vyriausybė turės gauti Seimo įgaliojimus iš naujo.
„Jeigu Vyriausybė keis savo programos nuostatas, ji į Seimą ateis su nauja programa ir Seimas svarstys, ar jai pritarti. Jei programa nesikeis, o pasikeis tik ministras, galima pristatyti tą pasikeitusį ministrą, ir Seimas balsuos, ar suteikti įgaliojimus iš naujo“, – dėstė V.Sinkevičius.
Didžiausi S.Skvernelio konkurentai prezidento rinkimuose Seimo narė Ingrida Šimonytė bei ekonomistas Gitanas Nausėda trečiadienį 15min studijoje turėjo progą paaiškinti, kokių veiksmų imtųsi, jeigu S.Skvernelis atsistatydintų iš premjero pareigų, o kuris nors iš jų užimtų prezidento pareigas.
Kaip elgtųsi I.Šimonytė ir G.Nausėda?
„Jeigu atsitiktų tokia situacija, sprendimų gali būti daug ir įvairių. Tada priklauso, kas toliau vyks Seime, ar Seime formuosis nauja valdančioji dauguma. Tada prezidento pasirinkimai labai paprasti. Yra dauguma, kuri turi kandidatą, kuriuo pasitiki, jis pateikia programą, yra formuojama Vyriausybė“, – dėstė I.Šimonytė.
„Mažiausiai patogus, bet vis dar įmanomas variantas yra mažumos arba techninė Vyriausybė iki kitų Seimo rinkimų. (...) Jai vadovauti galėtų, jei tai būtų technokratinė Vyriausybė, žmogus, kuris visuomenėje turi autoritetą, gali tą laiką užtikrinti Vyriausybės funkcijas, ir tokių asmenybių Lietuvoje yra ne viena“, – pridūrė ji.
G.Nausėda tikino, kad S.Skverneliui atsistatydinus galėtų būti formuojama mažumos Vyriausybė ar performuojama valdančioji koalicija.
„Galbūt net be „valstiečių“. „Valstiečių“ partijos skilimas. Visokie variantai galimi“, – pažymėjo jis ir teigė, kad kol kas tai teorinis pokalbis be aiškios baigties.
Teiraujantis ką S.Skvernelio pasitraukimo atveju skirtų laikinai eiti premjero pareigas, G.Nausėda atsakė: „Buvo paminėti žmonės, jeigu S.Skvernelis taptų prezidentu. Iš jų man atrodo visiškai neblogi du ministrai, jauni ministrai. Ir tikrai vienas iš jų jau šiandien subrendęs užimti premjero pareigas.“
G.Nausėda konkrečių pavardžių neminėjo, bet tai – arba S.Skvernelio įvardyti energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, arba ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
I.Šimonytė, paklausta dėl galimų kandidatų užimti premjero poziciją, pavardžių taip pat nesakė, tačiau patikino, kad tai „galėtų būti ir pats S.Skvernelis“ arba kiti ministrai, kurių S.Skvernelis savo galimais įpėdiniais neįvardijo.
R.Karbauskis yra minėjęs, kad nesėkmės prezidento rinkimuose atveju (jei S.Skvernelis nepateks į antrąjį rinkimų turą) ir pralaimėjimo Europos Parlamento rinkimuose atveju, (jei nepavyks padidinti turimų mandatų skaičiaus) LVŽS trauksis į opoziciją.
Prezidento rinkimuose dalyvaujantis S.Skvernelis šiam planui išreiškė palaikymą.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks sekmadienį. Išankstinis balsavimas jau prasidėjo.
